Apklausa: kaip gyvena rajono verslininkai

Dangyra APANAVIČIENĖ

Įprastą gyvenimo ritmą pristabdžius koronaviruso epidemijai, Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų (KPPAR) Vilkaviškio atstovybė kartu su Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru (TVIC) ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti, kaip šalyje paskelbtas karantinas paveikė rajono verslus, ir surengė verslininkų apklausą.

Apklausoje dalyvavo beveik šešios dešimtys įmonių

Tuo tikslu balandžio mėnesį buvo išplatinta anketa su 13 klausimų. Iš viso buvo išsiųsta per 320 anketų, tačiau atsakymai gauti iš 59 verslo įmonių, kuriose dirba apie 1, 5 tūkst. darbuotojų. Didžiausios respondentų įmonės yra įdarbinusios nuo 180 iki 440 darbuotojų, mažiausiose – nuo 10 iki 1. Kai kurios apklausoje dalyvavusios įmonės registruotos kituose šalies regionuose, tačiau verslo interesų jos turi ir Vilkaviškio rajone arba yra vienaip ar kitaip susijusios su mūsų kraštu.

Apklaustos verslo bendruomenės veiklų spektras – gana platus ir įvairus. Tai prekyba, gamyba, statyba, viešasis maitinimas, žemės ūkio veikla, antrinių žaliavų rūšiavimas ir perdirbimas, elektros energijos gamyba, leidyba, turizmas, apgyvendinimo paslaugos, vairavimo mokymas, staliaus darbai, krovinių pervežimas, moksliniai tyrimai ir kt.

Diskutavo nuotoliniu būdu

Apibendrinus gautų anketų rezultatus buvo nuspręsta nuotoliniu būdu organizuoti ir jų aptarimą. Padiskutuoti į telekonferenciją organizatoriai pakvietė ne tik apklausoje dalyvavusius įmonių atstovus, kitus verslininkus, bet ir visus, kuriems galėjo būti įdomi ši tema, o taip pat rajono Tarybos narius, Savivaldybės vadovus.

Rajono politikai verslo reikalais nesusidomėjo, išskyrus Žilviną Gelgotą, kuris kartu atstovavo ir savo šeimos verslui, tačiau diskusijoje dalyvavo rajono Savivaldybės vadovai bei parlamentarai Algirdas Butkevičius ir Kęstutis Smirnovas.

Apklausos rezultatų aptarimas vyko internetinėje „Zoom“ platformoje, visi prisijungusieji galėjo išsakyti savo nuomonę, teikti pasiūlymus. Išsamią apžvalgą, iliustruotą diagramomis, pateikė KPPAR Vilkaviškio atstovybės vadovas Linas Dubickas. Jis pristatė duomenis, kaip dėl pandemijos kito verslo situacija rajone, pasidžiaugė, kad su pirma krize susidūrę darbdaviai neskubėjo atleisti žmonių iš darbo.

Situacija priklausys nuo aplinkybių

Kaip parodė apklausa, per karantiną net 42 proc. verslo įmonių darbuotojų ir toliau dirbo įprastu ritmu, 21 proc. dirbo ne visą darbo dieną, o 29 proc. teko išleisti į prastovas. Dalis darbuotojų pasinaudojo galimybe gauti nedarbingumo pažymą (15 proc.), kiti išėjo eilinių arba nemokamų atostogų (7–8 proc.).

Į klausimą, kaip po karantino keisis verslo apimtys ir darbuotojų skaičius, daugiau nei trečdalis apklaustų įmonių vadovų atsakyti negalėjo, nes teigė nežinantys, kiek užtruks pandemija ir kaip viskas klostysis toliau. Apie 30 proc. respondentų teigė, jog veiklos apimtys sumažės, 8, 2 proc. – kad padidės. Visgi daugumos nuomone (39, 7 proc.), darbuotojų skaičius po karantino neturėtų kisti.

Paanalizavus respondentų atsakymus susidarė įspūdis, kad mūsų rajono darbdaviai neskuba naudotis valstybės siūloma parama. Net 27, 1 proc. apklaustųjų teigė, kad apskritai jokios paramos nesieks, tačiau 38, 6 proc. planavo pasinaudoti parama darbo vietoms išsaugoti (prastovų atvejais), 18, 6 proc. įmonių nusprendė prašyti mokesčių atidėjimo, 5, 7 proc. tikisi palūkanų kompensavimo, subsidijų, lengvatinių paskolų, kt.

Į klausimą, kokių dar paramos priemonių, be jau pasiūlytų, pageidautų, verslininkai atsakė norintys, kad būtų sumažinti nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčiai, taip pat pageidautų dalinio darbuotojų atlyginimų subsidijavimo bent keletą mėnesių po karantino. Kiti pasigedo „protingų įstatymų“, siūlė sumažinti „planinius tikrinimus“, o iš bankų norėtų, kad jie bent jau nesunkintų ir nestabdytų finansavimo – su kitkuo teigė susitvarkytų ir patys.

Tarp atsakymų nuskambėjo ir šmaikštesnių minčių: „Jeigu dabar dar reikia tik gydymo, tai po kelių savaičių reikės reanimacijos, o po kelių tokių mėnesių – tik vietos morge (čia apie įmones)“, „Nelabai tikiu aš tomis paramomis, nes jos nusėda ten, kur reikia“, „Ačiū, bet nieko nereikia“ ir pan.

Pasigedo ir verslininkų aktyvumo

Anketoje keletas klausimų buvo pateikta siekiant išsiaiškinti verslo bendruomenės nuomonę apie Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro, KPPAR Vilkaviškio atstovybės bei Verslo tarybos, jau metus veikiančios prie rajono Savivaldybės, veiklą, klausta, kokios pagalbos tikimasi iš šių organizacijų.

Apibendrintai galima pasakyti, kad labiausiai verslininkai pasigenda aktyvesnio šių institucijų komunikavimo su verslo bendruomene, dalijimosi informacija, operatyvesnės reakcijos į situacijas, pavyzdžiui, šiuo atveju – dėl karantino grėsmės verslui, didesnės iniciatyvos skatinant Savivaldybę labiau remti rajono smulkųjį ir vidutinį verslą.

Tačiau telekonferencijoje nuskambėjo mintis, kad ir patys verslininkai turėtų būti aktyvesni, rodyti daugiau iniciatyvos, teikti pasiūlymus, patys siekti ryšių su asocijuotomis struktūromis, tada būtų galima tikėtis ir efektyvesnių rezultatų.

Anketose rajono verslininkų buvo klausiama, ar jie pritartų paramos verslui fondo steigimui Vilkaviškio krašte. Dauguma respondentų visgi abejotų tokio fondo reikalingumu, nes teigė nesantys tikri, kad jis būtų skaidriai administruojamas ir teiktų verslui realią naudą. Tokią nuomonę išreiškė beveik 37 proc. respondentų. Panašus skaičius (35, 1 proc.) verslininkų pasisakytų už fondą, jeigu jį steigtų Savivaldybė, ir tik 1, 8 proc. pasisakiusiųjų besąlygiškai pritartų paramos fondui ir sutiktų mokėti nustatytą metinį mokestį.

Verslininkai – ne savanaudžiai „žulikai“

Verta dėmesio vieno iš respondentų mintis dėl neigiamo žmonių požiūrio į verslą. Daugelį verslo atstovų žeidžia visuomenėje vis dar gyvuojantis įsitikinimas, kad „verslininkai yra savanaudžių „žulikų“ gauja, o verslas – vienadienis kažkieno pasipelnymo šaltinis“. Verslininkų nuomone, pakeisti tokį požiūrį ir padėti žmonėms suvokti, kad verslas yra valstybės ekonomikos ir gerovės pagrindas, galbūt padėtų platesnis komunikavimas ir sklaida aukščiausiu lygmeniu. Atsiliepiant į tai telekonferencijoje nuskambėjo pasiūlymas ateityje surengti vietos verslo, visuomenės ir valdžios atstovų diskusiją šiuo klausimu, taip bandant formuoti kuo palankesnę žmonių nuomonę apie verslą.

Reikia pripažinti ir pasidžiaugti, kad prie teigiamos nuomonės apie verslą formavimo prisideda ir tokios priemonės, kaip ši suorganizuota apklausa bei viešas jos rezultatų aptarimas.

Iniciatyvą pagyrė ir telekonferencijoje dalyvavęs Savivaldybės vadovas A. Neiberka, ir Seimo nariai K. Smirnovas bei A. Butkevičius, įvardiję šį įvykį kaip šiuolaikišką, modernų ir labai reikalingą.

Kaip įvykį vertėtų įvardyti ir kiek daugiau nei prieš metus įsikūrusią bei gana aktyviai veikiančią KPPAR Vilkaviškio atstovybę, ranka rankon dirbančią su Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru, ir jos iniciatyva įsteigtą Verslo tarybą prie Savivaldybės. Šių asocijuotų struktūrų atsiradimas Vilkaviškyje taip pat prisideda prie verslo pozicijų stiprinimo rajone, palankaus įvaizdžio, tvaresnio ryšio tarp vietos valdžios ir verslo kūrimo. Kartu jos sujudino ir vietinio verslo gyvenimą, o patiems verslininkams tapo dar vienu ramsčiu ginant savus interesus.