Susitikimo vieta – „Ąžuolas“

Viename poeto Algimanto Baltakio eilėraštyje sakoma: „Kaip gera žinoti iš anksto…“ Bet pasaulis taip sutvarkytas, kad nežinome iš anksto, kas bus. Jei viską žinotume, būtų per lengva, neįdomu, net ir pavojinga gyventi. Esame kūrybiški: mėginame nuspėti ateitį, o jei atsitinka, ko nenumatėme, išradingai taikomės ir įveikiame iššūkius.

Kiekvienas gegužės mėnuo visai Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos bendruomenei ypatingas, laukiamas, nes be įprasto mokymo(si) intensyviai ruošiamasi tradicinei „Ąžuolo“ dienos šventei. Tai mokslo metų pabaigos, įgyvendintų veiklų, įsivertinimo, o kartu ir mokyklos bendruomenės susitikimo šventė. Niekada nepagalvojome, kad ją teks švęsti nuotoliniu būdu, bet vedini progimnazijos šūkio „Pasitikėk ir tikėk, kad viskas yra įmanoma“ susitikome. Tiesa, kiek kitaip, tačiau vieta išliko ta pati – „Ąžuolas“.

Pagrindinio šios dienos akcento idėją – pavieniui ar su savo šeimos nariais, kolegomis nusifotografuoti prie (su, po, ant) ąžuolo – pasiūlė geografijos mokytoja Rūta Šukaitytė. Šiuo laikotarpiu ąžuolo simbolis tapo dar reikšmingesnis – išlikti tvirtiems, pasitikintiems savo profesionalumu, susitelkti esant bet kokioms aplinkybėms ir tęsti tradicijas. Mokiniai, jų tėveliai, mokytojai buvo išradingi: atsiuntė prie mokyklos ąžuolų, savo kieme, senelių sodybose, Paežerių dvaro parke, Jono Basanavičiaus gimtinėje ir kitur užfiksuotus kadrus. Iš nuotraukų šventės dienai mokyklos inžinierius-kompiuterininkas Remigijus Krišinas sudėliojo fotofilmą, o šių akimirkų vaizdai visus pasitiks Rugsėjo 1-ąją.

Mokyklos direktorė Gileta Naujokienė, virtualiai sveikindama ąžuoliečius „Ąžuolo“, o kartu ir Šeimos dienos proga, akcentavo: „Padėtis pasaulyje ir mokymasis nuotoliniu būdu šiemet yra išskirtinė, nelengva situacija, tačiau į tai linkusi žiūrėti optimistiškai ir skaičiuoti privalumus. Perkainotos vertybės, atsiskleidė mokinių gabumai, kurie ne visada buvo matomi mokykloje: jų savarankiškumas, atsakomybė, pareigingumas, pagarba kitiems. Mokytojų atsidavimas profesijai, neskaičiuojant darbo valandų, imlumas naujoms patirtims, savivaldus mokymasis.“

Direktorė viso kolektyvo vardu nuoširdžią padėką išreiškė tėvams, be kurių indėlio toks mokymasis 6–14 metų vaikams būtų sunkiai įmanomas. Ne veltui kartu ieškota bendrų sprendimų, išeičių, atliepta, kiek įmanoma, mokinių poreikiams.

Kasmet, švenčiant „Ąžuolo“ dieną, įteikiamos „Ąžuolo gilės“ nominacijos. Šiemet jas pelnė šeši progimnazijos bendruomenės nariai: Jolanta Ribačionkienė, Ina Akuckienė, Almantas Raškauskas, Ilona Šmitienė, Danutė Lenkevičienė, Teresė ir Aleksandras Merkevičiai. Padėkos už idėjų realizavimą, išlaikytą ramybę ir lankstumą jautriu sveikatai laikotarpiu buvo pareikštos mokyklos darbuotojams. Jų dėka per karantiną buvo atnaujinamos mokyklos erdvės, o prie lauko klasės naujai įrengtas refleksoterapinis takas.

Ši ugdymo diena, surengta nuotoliniu būdu, mokyklos bendruomenei nebuvo netikėta. Dar balandžio mėnesį, tik apsipratę su nuotolinio mokymosi vingrybėmis, surengėme sporto ir sveikatingumo dieną. Per karantiną fizinis aktyvumas tapo kaip niekad aktualus, tad nusprendėme, jog vienos dienos atsitraukimas nuo įprasto mokymosi režimo pakeičiant aplinką, veiklas leis pailsėti akims, „pravėdinti“ mintis, aktyviai pajudėti. Taigi metėme iššūkį visai bendruomenei. Fizinio ugdymo mokytojų parengta programa kvietė ugdytis sveikos gyvensenos, mitybos įgūdžius, stiprinti imunitetą. Rytinė mankšta, sporto treniruotė, sveikų patiekalų gaminimas, žingsnių iššūkis sukėlė daug teigiamų emocijų mokiniams, jų šeimoms, aktyviai leidusioms laiką namų aplinkoje ir noriai pasidalijusioms vaizdo įrašais.

Džiaugiamės kiekvienos dienos mokytojų darbu: jų kūrybiškomis pamokomis, išradingai sukurtais videomontažais, aukštais mokinių pasiekimais konkursuose.

Būtume, ko gero, nenuoširdūs, jeigu apie šį karantino laikotarpio ugdymą kalbėtume vien pozityviai. Įvairios emocijos ir jausmai lydėjo ir lydi tiek pedagogus, tiek ir mokinius, jų tėvus.Tačiau dažnas kalbėjimasis vienų su kitais, klasių vadovų ir mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų bendradarbiavimas, pagarba ir susiklausymas padeda įveikti sunkumus. Kaip privalumą matome ir išryškėjusias tobulintinas ugdymo puses – žinosime, kokius veiklos prioritetus, kryptis rinktis toliau.

Norisi didžiuotis visais, kurie „Ąžuolo“ vėliavą simboliškai neša kiekvieną dieną savo mokymusi, darbais, atsakomybe, pagalba, rūpesčiu. Juk progimnazija greitai suskaičiuos 85-erius gyvavimo metus. Tai mieste vienintelė mokykla, kurioje vaikas gali ugdytis devynerius metus – nuo priešmokyklinės grupės iki aštuntos klasės. Nedidelė mokyklos bendruomenė, optimalus mokinių skaičius klasėje leidžia geriau atsiskleisti talentui, perkelti akcentą nuo aktyvaus mokytojo prie aktyvaus besimokančiojo. Mokyklos unikalumą papildo prioritetinis gamtos mokslų, matematikos, informacinių technologijų ugdymo stiprinimas ir išskirtinė lokacija gamtinėje aplinkoje: klasė lauke prasiplės į atnaujinamą miesto parką.

Vilma ANELAUSKIENĖ

Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos pavaduotoja ugdymui