Ketvirtos kartos Jonas sodybą puošia medžio darbais

Andrius GRYGELAITIS

Kybartiečiui Jonui Maknavičiui Joninės – išskirtinė šventė. Šis vardas jo giminės genealoginiame medyje – itin dažnas. Jonas buvo jo tėtis, senelis ir prosenelis.

Nebuvo laiko

Šiandien vakare J. Maknavičius su žmona Stase tradiciškai namuose dengs vaišių stalą, keps šašlykus ir lauks svečių. Kaip ir kiekvienais metais, vyriškį pasveikinti atvažiuos jo broliai Antanas bei Stasys su šeimomis, galbūt ateis keletas draugų. Dar prieš pradėdami švęsti, broliai į Virbalio kapines nuveš gėlių, kur amžinojo poilsio atgulęs jų tėtis Jonas. Taip jie elgiasi kiekvienų metų birželio 23-iąją.

Svečiai pasivaikščios ir po nemažą Jono ir Stasės sodybą, išpuoštą daugybe dirbinių. Visi drožiniai pagaminti paties J. Maknavičiaus rankomis. Neseniai sodybą palaimino Kybartų klebonas Vaidotas Labašauskas.

Jonas visą gyvenimą mėgo ką nors meistrauti. Pavyzdžiui, daugiau nei prieš tris dešimtmečius pastatytam namui jis pats pasigamino langus bei duris, kambariuose susidėjo parketlentes, vėliau savarankiškai išklojo kiemą trinkelėmis.

Seniau laiko ką nors meistrauti J. Maknavičius neturėjo tiek daug, kiek dabar. Jis ilgus metus dirbo policijos pareigūnu bei ūkininkavo. Dar ir dabar vyras turi 4 hektarus žemės, augina rapsus.

Užsuka gyvi padarėliai

Maždaug 19 arų užimanti Jono ir Stasės sodyba – išskirtinė Kybartuose medinių dirbinių gausa. Čia stovi vėjo kryptį rodantis malūnas, sūpynės, pavėsinė su baldais, šašlykams kepti skirta akmeninį židinį dengianti pastogė, daugybė padailintų suoliukų, inkilų, žibintų bei kt. Sodybą puošia ir pagal senovinius projektus padaryti vežimo ratai bei mažesnės pačių vežimų kopijos. Maknavičių namuose gausu ir paukščių statulėlėms nutūpti skirtų vietų. Tiesa, dar ne visi sparnuočiai atkeliavo į Kybartus. Jonas pasakojo, kad artimiausiu metu jų sodybą turėtų pasiekti 80 pelėdų, vanagų, gandrų ir kitų paukščių statulėlių.

„Mūsų namuose netrūksta ir gyvų padarų. Vieną vakarą mačiau, kaip prie sūpynes puošiančios netikros pelėdos buvo priskridęs apuokas ir visaip bandė ją nuversti. Čia kartais užklysta ir žaltys, kiškiai, net lapę esu matęs. Neseniai teko regėti per žolytę pūškuojančią ežių šeimyną“, – pasakojo J. Maknavičius.

Dirbiniais iš medžio jis susidomėjo prieš keletą metų aplankęs vienos Dzūkijoje esančios sodybos šeimininką. Toje sodyboje taip pat buvo gausu įvairių medinių darbų. Jonas tuomet pagalvojo, kad ir pats galėtų kažką panašaus susimeistrauti. Dalį medžio apdirbimui reikalingos įrangos jis jau turėjo, dalį teko įsigyti.

Iš pradžių kybartietis pasigamino medinį šulinį, vėliau – sūpynes, laiptų turėklus ir t. t. Viskas pamažu taip įsisuko, kad šiandien be medžio darbų jis jau neįsivaizduoja savo gyvenimo.

Įvairūs pomėgiai

J. Maknavičius kasdien prie specialių medžio apdirbimo staklių praleidžia maždaug po 10 valandų. Jis ilsisi tik sekmadieniais, o šeštadieniais dirba šiek tiek trumpiau. Itin darbingas buvo karantino laikotarpis. Per pastaruosius keletą mėnesių vyriškis įsirengė pirties prieigas bei pagamino 20 vežimo ratų. Iš viso jų yra padaręs daugiau nei pusšimtį.

„Man labai patinka gaminti vežimo ratus – jie itin papuošia sodybą. Šių gaminių projektą gavau lankydamasis Anykščių rajone esančiame Arklio muziejuje. Ko gero, nėra to, ko negalėčiau pagaminti iš medžio. Dažniausiai dirbu su ąžuolu, skroblu arba uosiu. Dalį savo dirbinių padovanoju, dalį – keičiu į kitus daiktus, o likusius – parduodu“, – sakė J. Maknavičius.

Kybartietis turi vieną dar neįgyvendintą svajonę. Jis norėtų namuose pasistatyti 5 metrų aukščio vėtrungę-malūną. Kol kas aišku tik tiek, kad prie šio projekto teks ilgai paplušėti, nes namuose jau esančią daug mažesnę panašaus tipo vėtrungę jis gamino ne vieną savaitę.

Vyro pomėgiu ir jo sumeistrautais gaminiais ypač džiaugiasi žmona Stasė. Moteris sakė anksčiau net negalėjusi įsivaizduoti, kad jos sutuoktinis yra toks nagingas.

Pats J. Maknavičius turi ir kitų išskirtinių pomėgių. Jis renka senus buities daiktus. Ypač vyras didžiuojasi savo kolekcijoje esančia šimtamete žibaline lempa.

Kybartietis taip pat ne vieną dešimtmetį į keliones leisdavosi ne tik automobiliu, bet ir motociklu. Vyras keliaudavo ir vienas, ir dviese su žmona, ir su grupe Vilkaviškio baikerių klubo narių. Su plieniniu žirgu jis yra išmaišęs kone visą Lietuvą, lankęsis ir kaimyninėse valstybėse.

„Motociklu pradėjau važinėti dar vaikystėje. Tai tęsėsi daugiau nei penkiasdešimt metų. Praėjusių metų pabaigoje pardaviau savo „čioperį“, tačiau dabar kartais jį vėl imu sapnuoti. Gali būti, kad paskubėjau jo atsisakyti. Neatmetu minties ateityje nusipirkti kitą motociklą“, – šypsojosi J. Maknavičius.