Skriaudžia liūtys ir… gervės

Andrius GRYGELAITIS

Praėjusią savaitę Vištyčio seniūnijoje siautusi vėtra pridarė nepataisomos žalos Girėnų kaime bulves auginančiam Edmundui Augustaičiui, o Karkliniuose gyvenantis ūkininkas Audrius Žemantauskas nukentėjo ne tik nuo smarkios liūties, bet ir nuo varnų bei gervių.

Metų pajamos

E. Augustaitis bulves augina ne vienus metus. Tai – pagrindinis vyro pragyvenimo šaltinis. Deja, dėl praėjusios savaitės pabaigoje siautėjusios vėtros nukentėjo didžioji dalis jo derliaus. Gamtos stichija nusiaubė 0, 7 ha ankstyvų bulvių lauką. Vyras nuostolius vertina daugiau nei 10 tūkst. eurų.

„Dar tokios audros nebuvau gyvenime matęs. Tikriausiai mano lauke susidarė vėtrų epicentras, nes tuo pačiu metu vėjas pūtė ir iš Vištyčio, ir iš Pajevonio pusių. Kruša buvo tokia didelė, kad nukentėjo net pastatų stogai, o iš mano bulvių lauko nieko neliko. Iš dangaus kritę ledo gabalai nuskabė visus bulvių ūglius. Kadangi laukas yra pakalnėje, lietaus srovė juos nunešė net už kelių šimtų metrų. Dabar bulvių plotas atrodo tarsi nupjautas dalgiu. Nuo jo neseniai buvau nuėmęs agroplėvelę. Po 1–2 savaičių ruošiausi kasti bulves. Deja, jų derlius taip ir nespėjo užaugti“, – apgailestavo E. Augustaitis.

Vyras tikino, kad įprastai iš šio ploto prikasdavo mažiausiai 30 tonų bulvių. Tokio kiekio tikėjosi ir šiais metais. Girėnų kaimo ūkininkas sakė nežinantis, kaip reikės gyventi artimiausius metus. Blogiausia, anot jo, kad tokiais atvejais Žemės ūkio ministerija nėra numačiusi jokių kompensacijų. Nuostoliai atlyginami tik tiems žemdirbiams, kurie draudžia savo auginamas kultūras.

„Kartu su Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja kreipėmės į ministerijos atstovus, tačiau iš jų išgirdome tik tiek, kad mano atvejis bus apsvarstytas. Ne pirmą kartą įsitikinau, kad maži ūkininkai valstybei visiškai nereikalingi. Jaučiuosi tarsi po gaisro – viską praradęs ir paliktas likimo valiai. Šiek tiek pikta ir dėl to, kad Vyriausybė mėto pinigus į kairę ir į dešinę, tačiau nepasirūpina tais, kam iš tikrųjų reikia pagalbos. Per karantiną stambesni ūkininkai kas mėnesį gavo po 257 eurų išmoką, o mums, smulkiesiems, tokia parama, deja, nepriklausė“, – apgailestavo Girėnų kaimo gyventojas.

Jį guodė tik tai, kad maždaug už pusės kilometro nuo suniokoto bulvių lauko buvęs kitas panašaus dydžio šių šakniagumbių plotas per minėtą audrą beveik nenukentėjo.

Iškapstė kukurūzus

Dėl smarkaus lietaus nuostolių patyrė ir karkliniškis A. Žemantauskas. Tiesa, liūtys tik padidino jau kiek anksčiau paukščių padarytą žalą. Šiemet gervės ir varnos net du kartus išlesė jo kukurūzų pasėlius.

„Pirmą kartą maždaug 6 hektarų plote kukurūzus pasėjau gegužės pradžioje. Po poros savaičių atvykęs pažiūrėti, kaip jie auga, pamačiau vos kelis išdygusius stiebelius ir pilną lauką nedidelių duobučių. Nors imk ir barstyk vėl į jas sėklas. Pasirodo, tai gervės su savo snapais iškapstė daigus, o įkandin jų pasekė ir kiti paukščiai. Pats vieną rytą šiame lauke užtikau gal 40 gervių ir apie 20 varnų“, – pasakojo A. Žemantauskas.

Supratęs, kad kukurūzų derliaus tikėtis neverta, vyras suskubo juos atsėti. Deja, ir antrą sykį paukščiai jam nebuvo gailestingi – vėl išlesė kone visus daigus.

Audrius pasakojo, kad minėtame lauke kukurūzus sėjo ne pirmą sykį, tačiau anksčiau paukščiai į pasėlius nesikėsindavo. Tiesa, netoliese visada perėdavo gervės, tačiau jų pulkai anksčiau būdavo mažesni.

„Dabar gervių populiacija labai išaugo. Jos net išbrauktos iš Lietuvos raudonosios knygos. Kai gegužės viduryje vėl teko ieškoti kukurūzų sėklos, sužinojau, kad ne aš vienas susidūriau su tokia problema. Pasirodo, šiemet gervės žalos pridarė ne vienam šalies ūkininkui“, – sakė A. Žemantauskas.

Vyras dar nežino, ką darys su dusyk paukščių suniokotu lauku. Aišku tik tiek, kad trečią kartą atsėti kukurūzų jis neketina. Tai būtų pernelyg rizikinga. Jo teigimu, sparnuočiai vis tiek niekur nedings. Be to, jie nelabai bijo ir baidyklių ar kitų panašių apsaugos priemonių. Šiuos metodus ūkininkas jau buvo išbandęs.

Kukurūzus Audrius augina laikomų galvijų pašarui. Ūkininkas teigė, kad šiemet greičiausiai pašarą teks pirkti. Patirtus nuostolius jis įvertino mažiausiai 3, 5 tūkst. eurų.

„Pirmą kartą už kukurūzų sėklas mokėjau 500 eurų, antrą sykį – šimtu daugiau. O juk dar reikėjo žemę išdirbti, suberti trąšas. Tikiuosi, kad šiemet pavyks pasigaminti daugiau nei įprastai pašaro iš žolės. Ateityje kukurūzų tame lauke tikrai nesėsiu. Reikės juos auginti arčiau namų“, – svarstė pašnekovas.

Jis teigė jau kreipęsis į Aplinkos ministeriją dėl nuostolių kompensavimo, tačiau abejojo, ar jo prašymas bus patenkintas. Kaip sakė rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Galinaitienė, ūkininkai gali tikėtis kompensacijos tik už medžiojamų gyvūnų padarytą žalą, o nei gervės, nei varnos į šį sąrašą nepatenka.