Duona yra žmogaus mitybos piramidės apačioje. Svarbu žinoti, kurie kepaliuko etiketėje užrašyti duomenys padeda nustatyti produkto kokybę ir maistinę vertę.
Gausi pasiūla
Šiandien parduotuvių lentynose randame dešimtis skirtingų duonos rūšių, o jas atskirti darosi vis sudėtingiau. Anksčiau populiarus duonos skirstymas į šviesią ir tamsią tikrai neatskleidžia asortimento įvairovės.
Išmanant apie duonos rūšių gamybos bei sudėties principus galima rasti sveikatai palankiausią ir skaniausią variantą. Renkantis vertėtų atsižvelgti į duonos sudėtyje esančius miltus, skaidulinių medžiagų, cukraus ir baltymų kiekį. „Tai yra rodikliai, kurie padės nustatyti kokybę ir maistinę vertę“, – teigė „Gardėsio“ duonos produktų vystymo vadovas Tadas Aleknavičius.
Visų grūdo dalių kvietinė duona
Kvietinė duona – viena lietuvių perkamiausių, tačiau ne visos kvietinės duonos vienodos. Jei sudėtyje yra visų grūdo dalių kvietinių miltų, ne tik gardžiuositės puria bei minkšta duona, bet ir papildysite organizmą naudingomis medžiagomis.
Miltai yra gaminami iš kviečių grūdų, turinčių tris maistinių medžiagų dalis: sėlenas, gemalą ir endospermą. Pilno grūdo miltai perdirbami taip, kad visos šios trys dalys išliktų. Todėl juose daugiau vitaminų B6 ir E, magnio, cinko, folio rūgšties ir chromo. Be to, renkantis pilno grūdo kvietinę duoną padidinamas suvartojamų maistinių skaidulų kiekis.
Raugo kvietinė duona
Įprasta šviesi duona gaminama iš sijotų kvietinių miltų, kurių gamybos procese pašalinamos sėlenos ir gemalai. Nors kvietinė raugo duona gaminama iš tų pačių kvietinių miltų, fermentacijos procesas pagerina mineralinių medžiagų įsisavinimą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl raugo duona yra maistingesnė nei įprasta, nors kepama iš tų pačių miltų.
Visų grūdo dalių dribsnių duona
Grūdų dribsniai – tai pilno grūdo kviečiai, kurie gamybos procese yra suspaudžiami. Jų nauda – išsaugomos visos grūdo dalys, taigi ir daugiau maistinių skaidulų.
Duonos ekspertas T. Aleknavičius pabrėžė, kad grūdų dribsniai – tai tie patys viso grūdo produktai, tik kitaip apdirbti – ne malami kaip miltai, o spaudžiami. Maistiniu požiūriu jie nuo miltų skiriasi nedaug, tačiau keičia duonos struktūrą ir skonį – iškepta su dribsniais duona būna drėgnesnė.
Kvietinė sėklų duona
Tie šviesios duonos mėgėjai, kurie nori purios bei minkštos duonos ir kuriems svarbi maistinė sudėtis, renkasi duoną su sėklomis.
„Mėgstantiems minkštą ir purią duonos struktūrą, taip pat vertinantiems pridėtinę maistinę vertę žmonėms kvietinė duona su sėklomis galėtų būti kompromisas. Be papildomų skaidulų, gerųjų riebalų, tokia duona turtinga ir baltymų – ši rūšis turi net dvylika gramų baltymų šimte gramų“, – pabrėžė T. Aleknavičius.
Duona su dilaržovių miltais
Kintant vartotojų požiūriui į angliavandenius duonos kepėjai rado išeitį – dalį įprastų miltų pakeitė daržovių miltais ir taip padidino duonos maistinę vertę. Sveikos gyvensenos tendencijos diktuoja madą atsisakyti pridėtinio cukraus, tad daržovinės duonos – išeitis tiems, kurie ieško natūralaus saldumo. Be to, ši duona turi daugiau baltymų, skaidulinių medžiagų.
Raugo ruginė duona
Lietuviams itin pažįstama tradicinė duonos rūšis – ruginė duona su raugu. Jis suteikia duonai ne tik išskirtinį skonį, bet ir papildomų maistinių savybių. Raugo fermentacijos procesas padeda išryškinti geriausias ruginių miltų savybes, taip iškepta duona būna puresnė, geriau virškinama, turi žemesnį glikeminį indeksą. Rugiai pasižymi subtiliu rūgštumu ir vaisiškumu, kuriems raugas padeda dar geriau atsiskleisti.
Tamsi duona
Populiariausia tamsi duona Lietuvoje – „Bočių“. Tai klasikinio sodraus skonio duona, išsiskirianti lengvu kmynų aromatu bei subtiliu dominuojančių ruginių miltų rūgštumu. Šios duonos sudėtyje dominuoja ruginiai miltai. Jie paprastai būna tvirtesni ir kvapnesni nei kviečiai, tad kuo daugiau rugių naudojama, tuo duona yra tamsesnė ir sodresnė. Taip pat neatsiejama šios duonos dalis – salyklas, suteikiantis ne tik sodrų skonį, bet ir spalvą. Salyklas – tai miltai, gauti iš sudaigintų ir išdžiovintų grūdų.
Tamsi visų grūdo dalių duona
Visų grūdo dalių gali būti ne tik kvietiniai, bet ir ruginiai miltai. Kaip ir kviečių atveju, gaminant visų grūdo dalių ruginius miltus sumalami visi sveiki grūdai – ir su sėlenomis, ir su grūdų gemalais.
„Visų grūdo dalių ruginė duona įvardijama kaip viena palankiausių sveikatai. Be to, 100 gramų šios duonos turi tik 186 kalorijas. Visų grūdo dalių ruginė duona padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, joje yra daug tirpiųjų skaidulų. Manoma, kad būtent dėl didelio jų kiekio šita duona ilgam užtikrina sotumo jausmą“, – teigė specialistas.
Tamsi sėklų duona
Sėklos yra puikus gerųjų riebalų šaltinis, kuris duonai suteikia ne tik papildomos maistinės vertės, bet ir praturtina skonį. Didelis kiekis moliūgų, saulėgrąžų sėklų ir linų sėmenų duonai suteikia savitą riešutinį poskonį. Sėklų įvairovė lemia ir didesnį baltymų bei gerųjų riebalų kiekį. „Tiesa, kalorijų ji turi daugiau nei kitos duonos rūšys. Nors kalorijų suvartosite daugiau, gausite ir daugiau ląstelienos, omega-3 riebalų rūgščių“, – teigė duonos ekspertas T. Aleknavičius.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.