Atnaujintas paminklas vėl priminė senas istorijas

Renata VITKAUSKIENĖ

Pajevoniečiai ir jaukaus miestelio apžiūrėti užsukantys krašto svečiai jau gali pasidžiaugti atnaujintu Vytauto Didžiojo paminklu.

Pajevonio centre stovintis maždaug 4 metrų aukščio betoninis paminklas nušveistas ir perdažytas, sutvarkyti jo įtrūkimai. Atnaujinimo darbus atliko restauratorė Birutė Jakštienė-Šniaukštienė. Menininkė yra tvarkiusi bei atnaujinusi kelias dešimtis paminklų Šakių rajone, kuriame gyvena.

Paminklo atnaujinimo darbai kainavo 2600 Eur, lėšos skirtos iš Savivaldybės biudžeto.

Pajevonio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas nuo 1993 m. yra įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 1935 m. pastatytas objektas šiuo metu yra vertingas dėl dailės ir memorialinių savybių. Ant laiptuoto postamento yra įrašas „Brangina laisvę pajevoniečiai 1918–1935“.

Minėtame registre rašoma, kad paminklo autorius yra Petras Aleksandravičius. Ten pat nurodomas įdomus faktas, susijęs su paminklu Pajevonyje. Rašoma, kad „skulptorius Pranas Aleksandravičius pasakoja, kaip kūrė Vytauto paminklą Betygalai, o meistras Pranas Baleniūnas slaptai, pasipelnyti norėdamas, nuliejo dar vieną antrininką“. Kituose šaltiniuose esama informacijos, kad P. Baleniūnas 1925–1935 m. dirbo skulptoriumi dekoratoriumi, turėjo savo dirbtuves, garsėjo kaip puikus skulptūrų liejikas, padėdavęs garsiems skulptoriams išlieti kūrinius.

Paminklas Vytautui Didžiajam Betygaloje (Raseinių rajone) pastatytas 1930-aisiais, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto metais, per kuriuos ypač didelis dėmesys visoje šalyje buvo skiriamas būtent paminklų statybai. 1935 m. lygiai tokia pati betoninė skulptūra atidengta Pajevonyje. Beveik pusę paminklo aukščio užima postamentas, kitą dalį – kunigaikščio skulptūra. Etnografinėje medžiagoje esama prisiminimų, kad statula buvo lieta Kaune, traukiniu atvežta į Kybartus, iš ten arkliais atgabenta į Pajevonį. Darbais rūpinosi valsčiaus savivaldybė, vietos šauliai.

Tarpukariu pastatytas paminkas išliko per Antrąjį pasaulinį karą, per sovietmetį. Vyresniosios kartos rajono gyventojai prisimena, kad sovietinės okupacijos metais Vytauto Didžiojo paminklą miestelio centre buvo užgožusi augmenija, kurios išpjauti pernelyg nesistengta. Vis dėlto komunistų partijos valdžia iki pat Atgimimo siųsdavo žmones į Pajevonį Vasario 16-ąją budėti prie skulptūros, kad tik ten neatsirastų koks užrašas apie laisvą Lietuvą.

Pajevonio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas buvo restauruotas 1994 m. ir 2003 m. Restauratorės B. Jakštienės-Šniaukštienės šiemet atliktu darbu jį apžiūrėjusios Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus darbuotojos liko patenkintos. „Įspūdis labai geras!“ – grįžusi iš Pajevonio sakė vyresnioji specialistė Daiva Ambrasaitė.