Pagrindinis kraštietės tikslas – neleisti pamiršti lietuvių kalbos

Toma BIRŠTONĖ

Prieš penkerius metus į Didžiąją Britaniją emigravusi kraštietė Virginija Gurevičienė, tuomet Grigalevičiūtė, net nenutuokė, jog teks dirbti pedagoginį darbą. Emigrantų vaikus gimtosios kalbos mokanti moteris teigia, jog šios veiklos nekeistų į jokią kitą.

Nusprendė emigruoti

Meilės emigrantė – taip galima vadinti Virginiją, kilusią iš Alvito. Apie gyvenimą užsienyje jauna mergina iš pradžių net negalvojo. Iš gimtojo miestelio išvyko į sostinę, ten baigė lietuvių ir ispanų kalbų filologiją, o laisvu laiku dirbo korepetitore – padėjo vaikams mokytis ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbų. Tačiau pažintis su būsimu vyru Tomu pakeitė Virginijos gyvenimą. Susikrovusi lagaminus, ji išvyko į Didžiąją Britaniją, kurioje gyvena jau penkerius metus.

Vos tik atvykusi į svetimą kraštą mergina pradėjo dirbti naujienų portale „ANGLIJA.today“. Ji rašė vaikų auginimo, švietimo temomis. Taip pat nemažai bendravo su toje šalyje dirbančiais lietuviais, aprašydavo jų gyvenimo istorijas ir visuomet akylai stebėdavo naujienas tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek Lietuvoje, paskui jas pranešdavo emigracijoje gyvenantiems tautiečiams.

Svajojo nuo mažens

Dirbdama interneto portale Virginija nusprendė įgyti kvalifikaciją, leidžiančią užsiimti pedagogine vaikla, ir savo veiklą pakreipti kitu keliu. Mergina norėjo dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Po metus trukusių studijų specialistė įsidarbino vaikų darželyje „Gintarėlis“. Jame dirbo iki dukros gimimo.

„Kiek save pamenu, visuomet svajojau būti mokytoja. Aplink turėjau daug gražių pavyzdžių: mano tėčio teta Bronė Vilemaitienė – ilgametė Alvito mokyklos mokytoja, jos dukra irgi dirbo lituaniste, taip pat ir mano mama kurį laiką mokytojavo, turbūt neatsitiktinai ir aš pasirinkau šį kelią. Galima sakyti, kad ši profesija užkoduota mūsų šeimos genuose“, – teigė V. Gurevičienė.

Pasak jos, Didžiosios Britanijos vaikų darželiuose ugdymas paremtas holistiniu metodu. Dėmesys telkiamas į kiekvieno vaiko poreikius ir pomėgius. Darželinukai tyrinėja aplinką, daug dėmesio skiriama žaidimams, pasitelkiama daug priemonių. Nors pedagogai visuomet šalia, tačiau ugdytiniai nuo mažų dienų skatinami sprendimus priimti savarankiškai.

Darbas savaitgaliais

Veikliai pedagogei darbo vaikų darželyje nepakako. Prieš porą metų ji nusprendė įsidarbinti šeštadieninėje lietuvių kalbos ir matematikos mokyklėlėje „Studija“, kurioje mokosi 3–12 metų vaikai.

Savaitgalį pamokos mokykloje trunka 5 valandas. Per šį laiką vaikai mokosi matematikos, gramatikos, rašybos, lavina skaitymo įgūdžius, viena valanda skirta meniniam ugdymui. Pasak Virginijos, užsienyje lietuvių atžalas mokantys mokytojai ieško būdų, kaip pasiekti, kad pamokos būtų interaktyvios, įtraukiančios ir nenuobodžios.

„Vaikai mokykloje suskirstyti grupėmis pagal amžių. Aš mokau 6–7 metų vaikus. Dirbant su tokio amžiaus mažamečiais labai svarbu pasitelkti edukacinius žaidimus. Pastebėjau, kad vaikams patinka skaityti lietuviškas knygas, perskaitytus tekstus jie mielai aptaria per pamokas, rekomenduoja vieni kitiems. Kalbėti angliškai jiems žymiai lengviau nei lietuviškai, todėl reikia gerai pasistengti, norint vaikus motyvuoti“, – pasakojo V. Gurevičienė.

Daug dėmesio šventėms

Šios švietimo įstaigos yra privačios, bet, pasak Virginijos, kaina emigrantams tikrai prieinama. Šeštadieninės lietuvių mokyklėlės skirtos puoselėti ne tik lietuvių kalbą, bet ir tradicijas. Ugdymo įstaigos bendruomenė kartu švenčia Užgavėnes, Kalėdas, Velykas, Lietuvos valstybines šventes, organizuoja Kaziuko mugę.

„Nei kalba, nei tradicijos nėra įgimtos – jos perduodamos iš kartos į kartą. Todėl vaikams svarbu žinoti, kodėl Vasario 16-oji nėra eilinė diena, kodėl lietuvių kalba tokia svarbi. Vis dėlto mažieji labiausiai laukia Kaziuko mugės, Kalėdų ir išleistuvių švenčių. Į šias šventes atvyksta tėvai, vaikai rengia pasirodymus“, – pasakojo Virginija.

Nors motinystės atostogos Didžiojoje Britanijoje trunka metus laiko, tačiau Virginija nusprendė į lietuvišką mokyklėlę grįžti anksčiau. Deja, vos grįžusi nespėjo net apšilti – šalį sukaustė griežtas karantinas ir visos ugdymo įstaigos buvo uždarytos.

Palaiko vieni kitus

Pasak kraštietės, Londone gyvenantys lietuviai buriasi į bendruomenes, puoselėja tradicijas, pamini įvairias šventes, palaiko vieni kitus. Jei tik yra galimybė, net ir Didžiojoje Britanijoje moteris visuomet renkasi lietuviškas prekes, tautiečių teikiamas paslaugas.

Jauna pora šiuo metu negalvoja grįžti į Lietuvą, tačiau gimtinė užima didelę vietą abiejų sutuoktinių širdyse. Šeimoje kalbama tik lietuviškai. Septynių mėnesių dukrelę Frėją auginanti Virginija pasakojo, kad nors dukrytė dar visai nedidelė, tačiau jau dabar jai dainuoja lietuviškas daineles, skaito pasakas. O kai Frėja paūgės, taip pat lankys savaitgalinę lietuvišką mokyklėlę.