Karantinas pakoregavo eismo įvykių bei taisyklių pažeidimų statistiką

Eglė KVIESULAITIENĖ

Užklupę tikros žiemos orai, kuriuos jau buvome pamiršę, nepalankūs eismo saugumui. Tačiau pareigūnai tikisi, kad vairuotojai tinkamai įvertins eismo sąlygas ir rimtesnių nelaimių pavyks išvengti.

Greitis ir atstumas

Rajono policijos komisariato vyresnysis specialistas Saulius Puniškis sakė, kad sausį iškritęs sniegas eismo įvykių mūsų rajono keliuose „nepriaugino“. Matyt, vairuotojai tinkamai įvertino eismo sąlygas ir pasirinko saugų greitį.

– Eismo saugumu besirūpinantys pareigūnai tokiu oru gali patarti tik vieną – važiuoti ne maksimaliu, eismo taisyklių ir kelio ženklų leistinu greičiu, o pasirinkti saugų, – kalbėjo S. Puniškis. – Be to, jei nėra būtinybės, ne tik dėl karantino, bet ir dėl sudėtingų eismo sąlygų geriau kelionių atsisakyti.

Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikėtų prisiminti bet kokiu metų laiku, o ypač žiemą, – privalu laikytis saugaus atstumo. Saugus atstumas nuo priekyje važiuojančiojo žiemą turi būti bent 2 kartus didesnis nei vasarą.

Automobilio ratų sukibimas su kelio danga žiemą yra daug mažesnis nei vasarą. Todėl važiuojant slidžia kelio danga vertėtų pamiršti agresyvesnius manevrus, energingą įsibėgėjimą ir stabdymą. Automobilis turi važiuoti tolygiai. Įsibėgėjimas, persirikiavimai ir stabdymas turėtų būti be staigių judesių. Tolygumas itin svarbus posūkiuose.

Geros padangos

Važiuojant slidžiu keliu greitį sumažinti derėtų dar prieš posūkį ir vingį įveikti stabiliu greičiu. Viena didžiausių klaidų – posūkyje perjungti pavaras ar stabdyti, nes taip labai paprasta išprovokuoti nevaldomą slydimą.

Stabdymas irgi turi būti tolygus, pradėti stabdyti derėtų iš anksto, nes esant slidžiai kelio dangai stabdymo kelias gali būti neįtikėtinai ilgas.

Važiuojant slidžiu keliu nepaprastai išauga nevaldomo slydimo rizika. Daugumai vairuotojų pojūtis, kad automobilis pradeda slysti, būna paskutinis prieš atsiduriant griovyje.

Be to, reikėtų nepamiršti, kad slidžiame kelyje labai svarbu geros padangos. Prastos padangos, patekus į kritinę situaciją, iš vairuotojo atima bet kokią galimybę ištaisyti padėtį.

Taigi visi, kam ir karantino metu būtina leistis į tolimesnę kelionę, turėtų atkreipti dėmesį į profesionalų patarimus.

Mažiau avarijų

Nors išsamios analizės niekas neatliko, S. Puniškis pripažino, kad užsitęsęs karantinas turėjo įtakos ir eismo įvykių statistikai. Tad lyginant ankstesnių ir praėjusių metų statistiką, pastarųjų kur kas geresnė, išskyrus vieną rodiklį, ko gero, taip pat susijusį su karantinu.

Praėjusiais metais iš viso policijoje užregistruoti 142 eismo įvykiai, iš kurių 21 įskaitinis. 2019 m. įvyko 207 avarijos, iš kurių 39 įskaitinės. Į šią statistiką nepatenka tos avarijos, kurių vairuotojai sutarė, kuris kaltas, ir susirašę eismo įvykių deklaracijas kreipėsi į draudimo bendroves.

Pernai avarijose 1 žmogus žuvo, 23 buvo sužeisti. Tiesa, žmogaus gyvybę nusinešusio eismo įvykio kaltininkas ne vairuotojas, o pats važiuojamąja kelio dalimi tamsiu paros metu ėjęs pėsčiasis.

Metais anksčiau statistika buvo kur kas graudesnė – sužaloti 54 žmonės, tiesa, žuvo tiek pat – 1.

Visgi neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius svyra 2020-ųjų nenaudai: girti vairuotojai sukėlė 7 avarijas, kuriose buvo sužaloti žmonės. 2019 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės kilo 4 įskaitiniai eismo įvykiai.

Daugiau pažeidimų

Beje, statistika liudija, kad karantino metu mūsų šalies piliečiai vartoja daugiau alkoholio. Tai atsispindi ir policijos statistikoje: praėjusiais metais pareigūnai sulaikė 144 neblaivius vairuotojus, iš jų 68 girtumas buvo didesnis nei 1, 5 prom., 6 įkliuvo pakartotinai.

2019 m. sulaikyta 117 neblaivių vairuotojų, 45 iš jų girtumas buvo didesnis nei 1, 5 prom., 3 sulaikyti pakartotinai.

Sunku pasakyti, kas praėjusiais metais lėmė Kelių eismo taisyklių pažeidimų statistiką – aktyvesnis pareigūnų patruliavimas ar eismo dalyvių abejingumas įstatymams, tačiau nusižengėlių skaičiai didesni. Iš viso atskleisti 2282 pažeidimai (2019 m. – 2144), tačiau į šią statistiką nepatenka greitį viršiję vairuotojai, mat juos užfiksavo ne policija, o stacionarūs greičio matuokliai.

846 padarė ne motorinių transporto priemonių vairuotojai, o pėstieji, dviratininkai ar vadeliotojai (2019 m. – 638). Sustabdyti 258 automobiliai, kuriuos vairavę asmenys neturėjo tam teisės (2019 m. – 127), 225 asmenys nesegėjo saugos diržų (2019 m. – 205).

Avaringiausias – pirmadienis

Analizę atlikusios draudimo bendrovės pateikė savo statistiką. Remiantis 2019 m. ir 2020 m. duomenimis, avaringiausia savaitės diena yra pirmadienis. Statistika rodo, jog nelaimių keliuose gausu ir ketvirtadieniais bei penktadieniais, taip pat šventiniais laikotarpiais.

Didesnį pirmadienio avaringumą būtų galima sieti su tuo, kad savaitgalį atsipalaidavę vairuotojai pirmadienį nepajėgia sukaupti dėmesio. Be to, įprastai eismas savaitės pradžioje keliuose būna labiau įtemptas: padaugėja automobilių, skubėjimo, spūsčių.

Budrumo stoka, didesnis atsipalaidavimas į avaringiausių dienų sąrašus įtraukė ir ketvirtadienį bei penktadienį. Baigiantis darbo savaitei daugiau automobilių juda iš miestų, susidaro spūstys. Be to, vairuotojai po savaitės darbų yra labiau pavargę, dėl to mažėja ir dėmesingumas prie vairo.

2020-ieji išsiskyrė ne tokiais kontrastingais avaringiausių dienų skaičiais. Pernai avaringiausiomis dienomis šalyje būta iki 80 eismo įvykių, o 2019 m. – daugiau nei 100 avarijų. Galima daryti išvadą, kad judėjimo ribojimas per karantiną pakoregavo ir eismo įvykių tendencijas.