Nuostabi pavasarinė gamtos dovana – sula. Tačiau ją pasiimti reikėtų atsakingai, taip, kad nenukentėtų gaiviais savo syvais su žmogumi besidalijantis medis.
Klevų sula šiemet pradėjo tekėti paskutinėmis vasario dienomis, o prabėgus maždaug savaitei paprastai pasirodo ir beržų sultys. Tačiau oras šiuo metu vėl atšalo, o iki neigiamos nukritusi oro temperatūra kuriam laikui gali pristabdyti ir sulos tekėjimą.
Turbūt visi puikiai žinome, kad sula yra ne tik gardi, gaivi, bet ir naudinga sveikatai. Teigiama, jog šis natūralus gėrimas iš organizmo šalina toksinus, šlakus, gerina medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą.
Tiesa, dažnas iš mūsų sulos neišgeriame tiek, kad pajustume kokį nors didesnį poveikį sveikatai, tačiau, turėdami galimybę, mielai ja atsigaiviname. Tiems, kas mėgsta saldžiau, labiau patiks klevų sula (apie 4 proc. cukraus), vengiantiems saldumo – beržų (apie 1 proc. cukraus).
Sakoma, kad saldesnė būna sausesnėse vietose augančių medžių sula. Saldesnė ji būna ir po sausos vasaros bei šaltos žiemos. Skirtingai nuo klevų, beržai išskiria savo maistingų medžiagų tirpalą kiek vėliau, tačiau jis teka gausiau.
Įdomu, jog beržo sulos tekėjimo intensyvumas ir jos cheminė sudėtis taip pat priklauso nuo paros laiko. Kaip pastebėta, tinkamiausias beržų sulos surinkimo periodas yra nuo vidurdienio, 12 valandos, iki 18 valandos.
Tuo tarpu aplinkosaugininkai primena, kad renkant sulą negalima nuskriausti medžio.
Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama nepažeidžiant luobo nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus, jų skersmuo negali viršyti 2 cm, o gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių gali būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos.
Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.
Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško, žemės ar želdynų ir želdinių savininkai, valdytojai ar naudotojai.
Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi. Asmenims, ketinantiems leisti sulą ne jiems priklausančioje privačioje žemėje, tai daryti leidžiama tik gavus žemės savininko sutikimą.
„Santakos“ inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.