Asocialus kaimynas kartina vienišos senutės gyvenimą

Eglė KVIESULAITIENĖ

Senatvėje ramybės neturinti moteris pagalbos kreipėsi į žurnalistus. Solidaus amžiaus vilkaviškietei dienas nepadoriu elgesiu kartina kaimynas. Visgi problemą, panašu, pavyks išspręsti.

Kraustėsi dėl sveikatos

Į redakciją paskambinusi valstybės suteiktame būste gyvenanti Teresė negalėjo sulaikyti ašarų. 83-ius metus einančiai moteriai valstybės pagalbos teko prašyti ne iš gero gyvenimo. Nuo jaunystės geležinkelyje dirbusi moteris sovietiniais laikais buto eilės taip ir nesulaukė, o išaušus nepriklausomybei teko išeiti į pensiją.

Iš pradžių Savivaldybė Teresei suteikė būstą ketvirtame bendrabučio aukšte. Moteris jokių pretenzijų neturėjo, puikiai sutarė su kaimynais ir, ko gero, dar ilgai būtų laimingai gyvenusi, jei ne kilusios sveikatos problemos. Daug operacijų atlaikiusi, astmos kamuojama senutė sunkiai begalėjo užlipti į ketvirtą daugiabučio aukštą. O kai Marijampolės ligoninės chirurgai jai atliko kojų operaciją, iš karto įspėjo, kad turės būti įkalinta savo būste, nes laiptais laipioti nebepajėgs.

– Prieš ketverius metus vėl kreipiausi į Savivaldybę prašydama suteikti būstą pirmame aukšte, nes nenorėjau būti įkalinta tarp keturių sienų. Juk senam žmogui norisi ir į kiemą išeiti, grynu oru pakvėpuoti, – pasakojo Teresė. – Valdžios žmonės išklausė ir skyrė man butą pirmame aukšte.

Geria ir dergia

Visgi naujuoju būstu Teresė ilgai nesidžiaugė dėl nevykusios kaimynystės. Paaiškėjo, kad už sienos gyvenantis kaimynas, su kuriuo tenka naudotis bendru koridoriumi ir sanitariniais mazgais, garsėja asocialiu gyvenimo būdu.

– Jis nuolat girtauja, parsiveda tokią moterį, kurią vietiniai praminę „silke“, prisirenka visokio plauko kompanijų. Svečiai triukšmauja, lėbauja, tad negaliu net naktimis pailsėti. O senatvėje taip norėtųsi ramybės, – ašarų nesulaikė moteris.

Girtaujančios kompanijos nuolat šiukšlina bendro naudojimosi patalpose, apdergia tualetą. Negana to, įžūlusis kaimynas šlykštisi eiti į fekalijomis apmozotą tualetą, tad šlapinasi į praustuvą.

Teresė sakė nebepajėgianti nuolat valyti apdergtų patalpų – ir jėgų neturinti, ir šlykštu liuobti visokių valkatų išmatas. Kai kaimynas pusmečiui buvo dingęs – atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, Teresei buvo labai ramu. Tada viskas buvo švaru, tvarkinga. O dabar naudotis buto sanitariniais mazgais ji net negali – ir šlykštu, ir baisu kokiomis ligomis užsikrėsti. Tad moteris kasdien po kelis kartus eina į naujai įrengtą viešąjį tualetą miesto centre ar „Maximoje“.

– Jau ne kartą kreipiausi į Savivaldybę, seniūną, kad iškeltų kaimyną kitur ar man surastų kitą būstą, bet niekas nepajudėjo. Nebežinau, kiek galėsiu šitaip kentėti, – raudojo senutė.

Ruošiami dokumentai

Vilkaviškietės Teresės problemą išsakėme rajono Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui Algimantui Simanynui. Valdininkas sakė puikiai žinantis situaciją ir ne kartą buvo kreipęsis į Savivaldybės juristus, kad būsto nuomos sutartis su Teresės kaimynu būtų nutraukta. Mat šis vyras ne tik kelia problemų kaimynystėje gyvenančiai moteriai, bet ir turi didelių įsiskolinimų už būstą.

– Šiuo metu kaip tik rengiu dokumentus sutarčiai su minėtu asmeniu nutraukti. Nuo balandžio 1 d. jis ten nebegyvens, – patikino A. Simanynas. – Vyras turi daug įsiskolinimų už šildymo paslaugą, tad šilumos tiekėjams dar teks su juo bylinėtis.

Socialiniais butais bei būstais rajone besirūpinantis Savivaldybės administracijos specialistas sakė, kad jau prieš ketverius metus, kai Teresė prašė būsto pirmame namo aukšte, valdininkai ją įspėjo, jog laukia ne kokia kaimynystė. O pats butas nėra patogus, nes reikia naudotis bendromis patalpomis.

Tačiau Teresei labai reikėjo būsto pirmame aukšte, ji laukti negalėjo, todėl sutiko su bet kokiomis sąlygomis. Visgi tuomet moteris, matyt, nenujautė, kokie išbandymai jos laukia.

Būstas – ne socialinis

A. Simanynas pripažino, kad Savivaldybės nuomojamuose būstuose gyvena ir daugiau tokių piliečių, dėl kurių elgesio skundžiasi kaimynai. Visgi valdininkai jų išauklėti nepajėgūs, tad neapsikentusiems kaimynams pataria kviesti policiją.

Savivaldybės specialistas pasakojo, kad butas, kuriame gyvena Teresė, net nevadinamas socialiniu, nes neatitinka socialiniam būstui keliamų reikalavimų. Jis įrengtas bendrabučio tipo patalpose – t. y. dviejų šeimų ūkiai turi naudotis bendru tualetu bei kitomis patalpomis.

Socialiniams būstams keliami aukštesni reikalavimai – turi būti suformuoti atskiri butai. Norintieji gauti tokį butą turi būti įrašyti į asmenų, turinčių teisę gauti socialinį būstą, sąrašą. Taigi tenka palaukti eilėje, kurioje šiuo metu yra 124 šeimos ar vieniši žmonės. Tokių būstų labai trūksta, todėl Savivaldybė nuolat skelbia konkursus jiems įsigyti.

Teresės gyvenamasis kambarys vadintinas tiesiog būstu. Tokie pagal rajono Savivaldybės tarybos nustatytą tvarką gali būti išnuomojami nelaimės ištiktiems ir namus praradusiems rajono gyventojams, taip pat tiems, kuriems dar nepriėjusi eilė socialiniam būstui gauti, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų ir neturintiems kur gyventi ir kt. Tokių laisvų būstų Savivaldybė turi ir šiuo metu.