Kalnų galvijai puošia ir Suvalkijos lygumas

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Daugelio važiuojančiųjų pro vadinamąjį kapčių akis traukia kitapus kelio pievose besiganantys neįprastos išvaizdos galvijai. Hailendai – gyvūnai dideliais ragais ir akis dengiančiais garbanotais kaštoniniais karčiais mūsų lygumose iki šiol dar buvo nematyti.

Meilė iš pirmo žvilgsnio

Rosita ir Virginijus Karpavičiai Osijos kaime, prie plento, vedančio į Kybartus, įsikūrę jau daugiau nei dešimtmetį. Pasak sutuoktinių, įsikėlę į netoli miesto esančią sodybą, jie kartu įgijo ir aplinkui plytinčią žemę – apie 3 ha pievos. Virginijui tekdavo nuolat šienauti ir tvarkyti žolę, kurios net ir dovanojamos niekas nenorėdavo pasiimti. Kai namuose paaugo vaikai, Virginijus ėmė įkalbinėti Rositą įsigyti nereiklių mėsinių galvijų. Rajono Savivaldybėje dirbanti moteris net pagalvoti negalėjo, kad jų šeimai teks ūkininkauti. Tačiau pamačiusi gyvūnus, kuriuos savo būsimam ūkiui buvo numatęs jos vyras, Rosita juos įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Todėl prieš kelis mėnesius šeima iš Veisiejų parsivežė dvi veršingas Hailendų veislės karves. Viena jų jau netrukus susilaukė žvitrios telyčaitės, o kita palikuoniu nudžiugino šį savaitgalį. Neseniai iš Šiaulių parsivežtas ir jautukas – būsimos bandos tėvas. Kol kas į naujus šeimininkus jis žiūri nepatikliai ir Karpavičiams tenka jaukintis naująjį gyventoją su rieke juodos duonos, kurią garbanius mėgsta labiausiai.

– Pirmosios karvutės jau buvo pripratusios, ateidavo iškart mus pamačiusios, – pasakojo Rosita. – Bet dabar jos elgiasi taip, kaip „liepia“ bandos galva. Jei jis neina – tai ir joms nėra ko. Vis dėlto pamažu visi pradedame apsiprasti. Parvažiuoju iš darbo – ir visi pasitinka prie keliuko, atėję geria vandenį visa šeimyna. Taip gražu ir gera žiūrėti.

Augina dėl grožio ir veislės

Pasak Karpavičių, savo laukuose jie ruošiasi auginti iki dešimties hailendų. Kitus, kurie gims ūkyje, ruošiasi parduoti veislei. Mat Lietuvoje šie gyvuliai dar nėra dažni.

Anksčiau jie buvo veisiami dėl pieno, mėsos ir kailio. Pastaruoju metu hailendus imta auginti tik dėl mėsos. Teigiama, kad šių gyvulių mėsoje beveik nėra cholesterolio, todėl vyresnio amžiaus užsieniečiai ją ypač vertina, negailėdami už kilogramą tokios jautienos sumokėti nuo 10 iki 20 eurų. Tačiau Karpavičiai parduoti tuo tikslu savo augintinių neketina. Šeima tikisi, kad mūsų šalyje hailendų norės įsigyti kaimo turizmo sodybų savininkai, nes, nepaisant grėsmingai styrančių ragų, šie gyvūnai yra labai draugiški ir meilūs.

– Kai pas mus atvažiuoja draugų, visi fotografuojasi su mūsų hailendais. Jie draugiškai elgiasi su žmonėmis, mėgsta būti kasomi, nors į nepažįstamus žiūri įtariai ir iškart nepuola draugauti, – pasakojo Rosita.

Jokia žiema nebaisi

Pasak Karpavičių, iš atšiaurių Škotijos aukštumų kilę šios veislės galvijai pratę prie nepalankių oro sąlygų. Žiemą jų nereikia uždaryti į tvartą, hailendai lauke ištveria 30 laipsnių šaltį. Neišrankūs ir pašarui: vasarą minta ganyklų žole, nuėda ir visokius stagarus, o žiemą, aišku, reikia duoti šieno. Jo Virginijus pasiruošė iki soties. Šiems gyvuliams taip pat visada turi būti vandens.

Per karščius ir lietų hailendų banda slėpėsi po medžiais, augančiais prie kelio, todėl visą vasarą juos galėjo matyti pro šalį važiuojantys vairuotojai.

Šiuo metu Virginijus savo galvijams ruošia pastogę. Nors hailendai pratę prie itin prastų oro sąlygų, lauke palikti per žiemą ūkininkas jų neketina. Gyvūnams šeima ruošiasi suteikti kuo geresnes sąlygas.

Specialistai – apie veislę

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos duomenimis, Hailendų veislės galvijai jau daug amžių gyvena atokiose Škotijos šiaurės ir šiaurės vakarų aukštumose. Ypač sudėtingos gyvenimo sąlygos skatino natūralią atranką ir leido išlikti tik stipriausioms ir labiausiai prisitaikiusioms veislėms. Iš pradžių buvo dvi skirtingos rūšys: šiek tiek mažesni, dažniausiai juodi Kyole veislės galvijai, kilę iš salų, esančių vakarinėje Škotijos pakrantėje, ir didesni rusvos spalvos gyvuliai, kilę iš atokių aukštumų šiaurės ir šiaurės vakarų Škotijoje. Iš šių dviejų atmainų ilgainiui ir atsirado Hailendų veislė.

Hailendai puikiai prisitaiko prie okeaninio kraštovaizdžio ir uolėtų gimtosios salos aukštumų. Šiai veislei tinka net skurdžios ganyklos, nuniokotos savaitėmis trunkančių jūros audrų. Galvijai gali saugiai ganytis tiek pelkėtose vietovėse, tiek kalvotose teritorijose, perbristi upes ir netgi apsiveršiuoti sniege.

Šiuo metu hailendai auginami daugelyje šalių. Tai palyginti smulkūs, 110–120 cm ūgio galvijai: karvės sveria apie 380–450 kg, buliai – iki 700 kg, todėl mėsos iš jų gaunama nedaug. Šie gyvuliai auginami ekstensyviai skurdžiuose žolynuose, natūraliose pievose, ėda ir miškuose augančią žolę. Derlingose kultūrinėse ganyklose geriau ganyti greitai augančius mėsinius galvijus.