Rinkėjai politikos naujoku pasitikėjo labiau

Dangyra APANAVIČIENĖ

Tradicines partijas sekmadienį nušlavusi „žalioji“ naujųjų Lietuvos gelbėtojų banga palietė ir mūsų rajoną. Nors ir nežymia persvara politikos naujokas „valstietis“ Kęstutis Smirnovas antrajame Seimo rinkimų ture nugalėjo ilgametį socialdemokratų lyderį Algirdą Butkevičių.

Premjeras pralaimėjo

Belaukiant Seimo rinkimų rezultatų sekmadienio vakarą ne mažesnė intriga nei Naujojoje Vilnioje iki paskutinės minutės virė ir Vilkaviškio rajone. Kova tarp socialdemokratų partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo Kęstučio Smirnovo kurį laiką vyko taškas į tašką. Pradėjus aiškėti pakartotinio balsavimo rezultatams mažosiose rinkimų apylinkėse, pirmaudavo tai vienas, tai kitas kandidatas. Tačiau visus taškus ant „i“ sudėliojo skaičiai, gauti iš kai kurių didžiųjų Vilkaviškio miesto ir Kybartų rinkimų apylinkių: pralaimėjimą teko pripažinti premjerui. Surinkęs 6381 balsą (49 proc. nuo galiojančių biuletenių), rinkimus vienmandatėje Vilkaviškio rinkimų apygardoje laimėjo sportininkas iš Šakių Kęstutis Smirnovas.

Už A. Butkevičių sekmadienį balsavo 6121 rajono gyventojas (47 proc. balsų), arba 260 mažiau nei už jo oponentą K. Smirnovą. Tiesa, A. Butkevičius į Seimą pateko, nes daugiamandatėje rinkimų apygardoje tarp partijos sąrašo dalyvių jis surinko daugiausia pirmumo balsų (63 558).

Pasinaudojo situacija

Penketą kadencijų lengvai rinkimus laimėdavęs ir net tris kartus vienmandatėje apygardoje į Seimą išrinktas jau pirmajame ture socialdemokratų lyderis neslėpė nusivylimo ir nesėkmės priežasčių. A. Butkevičius sakė, kad pirmiausia suveikė švytuoklės principas – žmonės balsavo prieš esančius valdžioje. Taip pat jis pripažino, jog partijai atėjo metas atsinaujinti ir atsijauninti, o asmeniniam pralaimėjimui, A. Butkevičiaus nuomone, didelės įtakos turėjo ir tai, kad keletą pastarųjų metų dėl einamų premjero pareigų ir didelio užimtumo rečiau lankėsi savo rinkimų apygardoje ir per mažai dėmesio skyrė Vilkaviškio rajono žmonėms.

Tokia situacija buvo itin palanki visoje Lietuvoje didžiulio pasisekimo sulaukusiai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kurios lyderiai keletą dienų iki rinkimų aktyviai dirbo būtent Vilkaviškio rajone.

Lietuvą valdys „valstiečiai“

Prieš naujuosius Lietuvos gelbėtojus „valstiečius“ neatsilaikė ne tik valdančioji Socialdemokratų partija, šiuose rinkimuose gavusi tik 17 mandatų. Opozicijoje esantys konservatoriai tikėjosi laimėti šiuos rinkimus, bet gavę 31 vietą Seime liko antri. Didžiausio rinkėjų pasitikėjimo sulaukę ir Lietuvą ketverius metus valdyti pasiryžę „valstiečiai“ laimėjo 56 vietas Seime. Tauta jiems suteikė teisę burti valdančiąją koaliciją ir formuoti naująją Vyriausybę.

Triuškinantį pralaimėjimą prieš „valstiečius“ patyrė mūsų kraštietis socialdemokratas Juozas Olekas, kuris balotiravosi Sūduvos rinkimų apygardoje, apimančioje Kazlų Rūdos bei Kalvarijos savivaldybes ir kaimiškąsias Marijampolės savivaldybės rinkimų apylinkes. Surinkęs tik 24 proc. balsų, jis pralaimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui Kęstučiui Mažeikai, gavusiam net 71 proc. balsų. Tačiau J. Olekas vietą Seime užsitikrino dar pirmajame rinkimų ture, nes daugiamandatėje apygardoje buvo išrinktas pagal LSDP sąrašą.

Marijampolės rinkimų apygardoje taip pat Valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovavęs Dainius Gaižauskas (59 proc.) nesunkiai nurungė konservatorių Andrių Vyšniauską (38 proc.).

Palaikė socialdemokratą

Zanavykų rinkimų apygardoje per pakartotinį balsavimą „valstiečiai“ savo atstovo neturėjo, tad čia sekmadienį rungėsi du politikos senbuviai, priešingų ideologijų atstovai, dabartiniai Seimo nariai, abu kilę iš Šakių rajono, – socialdemokratas Mindaugas Bastys ir konservatorius Arvydas Vidžiūnas. Didesnio rinkėjų palaikymo sulaukė M. Bastys, surinkęs 52 proc. balsų, o A. Vidžiūnas, gavęs 42 proc. balsų, į Seimą nebepateko nei vienmandatėje rinkimų apygardoje, nei pagal partijos sąrašą.

Ypač didelio palaikymo M. Bastys sulaukė Zanavykų apygardai priklausančiose mūsų rajono Sūdavos, Daržininkų ir Slabadų rinkimų apylinkėse. Čia už jį savo balsus atidavė nuo 62 iki 66 proc. balsuoti atėjusių rinkėjų, o už A. Vidžiūną – nuo 34 iki 38 proc.