Smurto prieš mažametį tyrimu susidomėjo Generalinė prokuratūra

Eglė KVIESULAITIENĖ

Kėdainiuose nužudyto keturmečio berniuko tragedija atvėrė visuomenės skaudulius. Lietuvos žmonės reikalauja griežtesnių įstatymų ir už vaikus atsakingų institucijų atsakomybės. Po rezonansinio įvykio teisėsauga suskubo peržiūrėti anksčiau nutrauktus ikiteisminius tyrimus, tarp kurių pateko ir smurtu prieš mažametį įtartų mūsų rajono gyventojų byla.

Įvertino skirtingai

Praėjusių metų pradžioje mūsų rajoną supurtė dvi skaudžios istorijos. „Santakoje“ rašėme, kad sausio pirmomis dienomis rajono policijos komisariate buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl sužalotų vaikų. Tiek trejų berniukas, tiek vos pusantro mėnesio mergytė buvo išgabenti gydyti į Kauno klinikas. Medikai net neabejojo, kad abiem atvejais vaikai nukentėjo nuo suaugusiųjų smurto. Tačiau šios istorijos baigėsi visiškai skirtingai: nesunkius sužalojimus patyrusios mergaitės mama ir tėtis nuteisti lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis, mažylė iš šeimos paimta.

Tuo tarpu berniuko, patyrusio sunkius sužalojimus ir likusio neįgaliu, mama ir jos sugyventinis į teisiamųjų suolą nesėdo, mat taip nusprendė Kauno apygardos prokuratūra, kuriai pagal kompetenciją, konstatavus sunkų sužalojimą, buvo perduotas bylos tyrimas.

Versija – krito nuo laiptų

Nors žiauriai sužaloto vaiko nuotraukos apskriejo visą žiniasklaidą, o Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas net neabejojo, jog tokie vaiko sužalojimai atsirado dėl smurto, Kauno apygardos prokuratūra, priimdama sprendimą tyrimą nutraukti, rėmėsi mamos ir jos sugyventinio pateikta versija, taip pat Vilkaviškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų pateiktais duomenimis.

Tėvai atkakliai tvirtino, kad sužalojimai vaiko kūne atsirado berniukui nusiritus nuo laiptų, taip pat dėl gaivinimo, kai vaikas buvo užspringęs. Tad visą kūną nusėjusios įvairiu metu atsiradusios mėlynės bei sukrėsto vaiko sindromas, dėl kurio išsivystė galvos smegenų trauma, pasak jų, – gaivinimo išdava.

Vaiko teisių apsaugos specialistai ir seniūnija patvirtino, kad duomenų, jog anksčiau šeimoje būtų smurtaujama, neturėjo. Ekspertai pateikė išvadas, kad vaikas tikrai buvo springęs, ir konstatavo, kad gaivinimo veiksmais galėjo būti sukeltas supurtyto vaiko sindromas, o įvairiu metu atsiradusios kraujosruvos ant mažamečio kūno nepanašios į tas, kurios atsiranda nuo smūgių diržu ar panašiu į jį daiktu.

Kauno apygardos prokurorams šių išvadų pakako, kad praėjusių metų gegužę ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš vaiką būtų nutrauktas. Prokurorai neatsižvelgė į pirmines medikų padarytas išvadas, kad sprendžiant pagal sužalojimus vaikas buvo mušamas nuolat, mėlynės buvo įvairaus senumo, ant kūno buvo matyti akivaizdžios krumplių žymės.

Sulūžo nešynė?

Nors girdint tokius teiginius sunku patikėti, kad suaugę, artimiausi vaikui žmonės, netgi motina, iš kurios įsčių užgimė gyvybė, galėtų taip žiauriai elgtis su apsiginti negalinčiu vaiku, kitą smurto bylą tyrę Vilkaviškio pareigūnai galėtų pateikti sukrečiančių argumentų.

Kai praėjusių metų pradžioje atsitiktinai į vilkaviškiečių namus užsukusi patronuojanti slaugytoja ant 1, 5 mėnesio mergytės kūnelio pamatė delno dydžio gumbą su kraujosruva, kurios vidus prisikaupęs skysčio, negalėjo patikėti savo akimis. Bejėgis kūdikis inkštė vos prilietus skaudamą vietą, o motina vis bandė pridengti akivaizdžius smurto įrodymus antklode, neva, kad dukrelė nesušaltų.

Sužalotos naujagimės tėvai tvirtino, kad mergaitė susižalojo iškritusi iš nešynės. Neva nešant laiptine nutrūko iš vytelių pintos nešynės rankena ir kūdikis krito ant betonuotos dangos.

Tačiau rajono policijos tyrėjų bei prokurorų neįtikino tokia versija, nors abu tėvai – 24-erių motina ir 23-ejų tėvas – sakė mylį dukrelę ir negalėtų jos nuskriausti.

Patikimos priemonės

Ekspertai konstatavo, kad vaikui buvo suduota kietu, buku, pailgu daiktu, bet ne rankos ar kojos smūgiu. Sužalojimas negalėjo atsirasti krentant gulimoje padėtyje ant plokščio paviršiaus. Tiesa, ekspertai neatmetė galimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiosios kūnui trenkiantis nugara į siaurą atsikišusį paviršių, pvz. vaikiškos lovytės ar kito baldo kraštą.

Vis dėlto ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai nutarė pasitelkti patikimesnes priemones tiesai atskleisti.

Ko gero, tai, ką pareigūnai išgirdo klausydami telefoninių pokalbių, pritrenkė net su užkietėjusiais nusikaltėliais bendraujančius kriminalistus. Jaunieji tėvai be užuolankų reiškė neapykantą savo kūdikiui, o dialogai atskleidė, kad mergaitę skriaudė abu pakaitomis.

Teisme paviešinti pokalbiai verčia stvertis už galvos ir spaudžia ašarą. Mergaitės tėvas, kalbėdamas su sugyventine, tvirtina kūdikiui davęs „biškį malkų“, o motina dėl to tik pasidžiaugia: „Gerai – mažiau reikės ant rankų imti.“ Jauna mama neslepia, kad kai mergaitė ją sunervina, tai „gauna gerai“ ir būna „papurtyta“, o galop pasako verdiktą: „Aš sakau – nebelaikys nervai, aš ją „įlipdysiu“ į sieną arba vėl „pridubasysiu“, kad jinai tikrai „iškeliaus“. Nors ir išreikšta žargonu, šio pokalbio reikšmė – akivaizdi.

Nuteisė smurtautojus

Išgirdęs jaunųjų tėvų telefoninius pokalbius, ko gero, dažnas suabejotų šių žmonių psichine sveikata. Mat sunku suvokti, ko siekia suaugę žmonės, daužydami vos kelių savaičių naujagimį. Jo paklusnumo? Nuolankumo? Ar užtildyti amžiams? Ar dar reikia papildomų įrodymų, kad mažas kūdikėlis nuo artimiausių pasaulyje žmonių kentė smurtą, skausmą, kad jo gyvybei kilo didžiulė grėsmė?

Laimei, rajono apylinkės teismas tyrėjų surinktais įrodymais nesuabejojo. Jau anksčiau teistam mergaitės tėvui skirta 3 metų 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pustrečių metų.

Motinai skirta 2 metų 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas taip pat atidėtas. Abu sugyventiniai per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką privalės dirbti arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, pusmetį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. Taip pat solidariai jie turės sumokėti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį – 821, 9 Eur už sužalotos dukrelės gydymą.

Kol kas šis nuosprendis neįsiteisėjęs, jį nuteistieji dar gali apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

Tyrimą atnaujino

Suprantama, mažoji dukrelė nuo ją skriaudusių tėvų atskirta ir išgabenta į saugią aplinką. Beje, tai ne vienintelis smurtaujančios moters vaikas, dėl kurio ji pateko žiniasklaidos akiratin. Moteris išgarsėjo, kai prieš trejus metus gyvybės langelyje paliko savo vienų metukų sūnų. Jau tada buvo teigiama, kad motinai trūksta socialinių įgūdžių, tačiau smurto atvejų iki tol nebuvo užfiksuota.

Belieka laukti, kokia bus antrosios bylos, kurioje mama ir jos sugyventinis buvo įtariami smurtu prieš mažametį sūnų, atomazga. Generalinė prokuratūra „Santaką“ informavo, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo aiškinamasi, kokiomis aplinkybėmis sunkius kūno sužalojimus patyrė mažametis vilkaviškietis, generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pavedimu antradienį perduotas išsamiai patikrinti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui.