Saugomų teritorijų direkcijų darbuotojai ir šią žiemą upių, kalvų ir piliakalnių šlaituose kartas nuo karto aptinka keturračių motociklų vėžių. Jos liudija, kad galingais ratais gadinami šlaitai ir niokojama gamta.
Keturračiai ardo miško, pelkių ir kitų gamtinių teritorijų augalinę dangą, sunaikina saugomų augalų augavietes, sukelia dirvų eroziją, kenkia laukinei gyvūnijai, ypač jauniklių vedimo ir auginimo metu, teršia aplinką.
Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas teigė, jog jų tarnybos saugomoje teritorijoje taip pat buvę bėdų su keturračiais, tačiau jau kurį laiką jų vairuotojai aprimę.
– Paskutiniais metais po regioninį parką daugiau lakstė bekeles pamėgę džipų vairuotojai, kaip įtariame, iš kažkokio klubo. Jie be skrupulų važinėjo per miškus, po piliakalnius. Susirūpinome ir mes, ir miškininkai, aiškinomės, ieškojome pažeidėjų. Šiemet – ramiau, tokių masinių lakstymų, kaip ankstesniais metais, jau nepastebėjome, – kalbėjo N. Paškauskas.
Aplinkosaugininkai primena, kad valstybiniuose parkuose bei rezervatuose tiek keturračių, tiek visureigių, tiek kitų motorinių transporto priemonių vairuotojams galioja ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir aplinkosaugos reikalavimai.
Saugomose teritorijose motorinėmis transporto priemonėmis leidžiama važinėti tik valstybinės ir vietinės reikšmės keliais neišsukant iš jų. Statyti transporto priemones galima tik tam tikslui įrengtose automobilių aikštelėse ir kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų, nepažeidžiamos kitų žmonių teisės ir nepadaroma žalos aplinkai.
Draudžiama važiuoti ir stovėti ant miško paklotės, statyti transporto priemones arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio, važiuoti pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais. Už saugomų teritorijų ar saugomų gamtos objektų sunaikinimą ar suniokojimą gresia ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.
„Santakos“ inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.