Santaros vaisingumo centre išsipildo didžiausios šeimų svajonės

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vaikelio norinčias susilaukti poras pasiekė geros žinios. Vyriausybė nusprendė kompensuoti dalį pagalbinio apvaisinimo medicininių išlaidų, o Santariškių klinikose jau atlikta pirmoji kompensuojama apvaisinimo operacija.

Vienintelis šalyje

Santariškių klinikų medikai pakvietė žurnalistus į atvirų durų dieną Santaros vaisingumo centre ir pasiūlė savo akimis pamatyti bei įsitikinti, kokį kelią praeina nevaisingos poros, kad susilauktų vaikelio.

Santariškių klinikose Santaros vaisingumo centras buvo įkurtas visai neseniai. Jame taikomi įvairūs nevaisingų porų gydymo metodai – nuo pačių paprasčiausių iki labai sudėtingų. Vienas tokių – apvaisinimas in vitro (kiaušialąsčių ir vyro spermos sujungimas ne moters kūne, o mėgintuvėlyje, kai embrionas po kelių dienų perkeliamas į moters gimdą), kuris iki šiol buvo atliekamas tik privačiose klinikose. Jis nevaisingoms poroms kainuodavo nuo 2 tūkst. eurų.

Priėmus įstatymą, procedūrą dalinai kompensuos valstybė, bet kol kas kompensuojamąsias operacijas galės atlikti tik Santariškių klinikų Santaros vaisingumo centras. Mat jis pirmasis šalyje tam gavo licenciją, kuri suteikė teisę teikti pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.

Naujajame centre nevaisingoms poroms pagalbą teikia jungtinė gydytojų akušerių, ginekologų, genetikų, medicinos biologų, embriologų, laboratorinės medicinos gydytojų ir kitų medicinos specialistų komanda.

Kompensuos trečdalį

Žurnalistai Santaros vaisingumo centre lankėsi būtent tą dieną, kai buvo atlikta pirmoji kompensuojama pagalbinio apvaisinimo procedūra. Tiesa, kol kas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama tik trečdalis procedūros kainos – 471 euras. Tad natūraliai susilaukti vaikelių negalinčioms šeimoms vis dar tenka didelė finansinė našta. Juo labiau kad vaistai, reikalingi pagalbinio apvaisinimo procedūrai, išvis nekompensuojami.

Santaros vaisingumo centro vadovė Aušra Bilotienė Motiejūnienė sakė, kad medikai bandys įkalbėti politikus dar kartą atsigręžti į nevaisingas poras ir peržiūrėti įstatymus, jog vaikelių negalintys susilaukti žmonės sulauktų didesnės paspirties. Vis dėlto kasdien su nevaisingomis poromis bendraujantis Santaros vaisingumo centro akušeris ginekologas Rimantas Gricius žurnalistams tvirtino, kad ir tokia valstybės pagalba vaikų negalinčius susilaukti žmones labai nudžiugino. Dalis porų laukė būtent tos dienos, nuo kada įsigalios naujasis kompensavimo tvarką numatantis įstatymas. Juk diskusijos apie pagalbinio apvaisinimo procedūros kompensavimą vyko daugiau nei dešimtmetį.

Beje, dėl kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo procedūros gali kreiptis tik tos poros, kurios neturi bendrų vaikų ir yra ne vyresnės nei 42-ejų metų amžiaus.

Sunkus kelias

Santaros vaisingumo centre atliekami ir moksliniai tyrimai, vystomos ir diegiamos naujos technologijos. Didžiausias šio centro privalumas, kad nevaisingos poros gauna visas paslaugas: nuo pradinio ištyrimo, gydymo, procedūrų atlikimo, nėštumo priežiūros iki kūdikio gimimo. Be to, tai vienintelė vieta, kur atliekami ir molekuliniai genetiniai embriono, poros, donorų ir nėščiųjų tyrimai.

Ko gero, daugelis su nevaisingumu nesusidūrusių porų net neįsivaizduoja, kokį kelią tenka pereiti vaikelių negalinčioms susilaukti poroms. Pirmiausia, be abejo, tiek vyro, tiek moters laukia tyrimai, vėliau – moters kiaušidžių stimuliacija vaistais.

Sulaukus tinkamo ciklo laiko, iš kiaušidžių operacinėje specialia adata paimamas folikulinis skystis su moteriškomis lytinėmis ląstelėmis. Jis iškart perduodamas gydytojui embriologui.

Savo lytines ląsteles embriologui pateikia ir vyras. Jei jų neįmanoma išgauti natūraliu būdu, jos punktuojamos iš sėklidžių.

Gydytojas embriologas, žvelgdamas per mikroskopą, įvertina moteriškų ir vyriškų lytinių ląstelių kokybę ir sprendžia dėl tolimesnių veiksmų. Sujungtos lytinės ląstelės dedamos į inkubatorių, kuriame sukurtos artimos moters organizmui sąlygos. Jau antrą parą išryškėja, ar užsimezgė gyvybė – embrionas.

Antrą arba trečią parą embrionai (daugiausia trys) itin plonu kateteriu stebint echoskopu įkeliami į gimdą, o moteris išleidžiama namo laukti rezultato. Po poros savaičių paaiškėja, ar ji jau turi gerų žinių.

Išsaugoja vaisingumą

Likusieji embrionai užšaldomi ir laikomi specialioje saugykloje – lytinių ląstelių banke – 196 °C skystame azote.

Tame pačiame banke saugomos ir moteriškos bei vyriškos lytinės ląstelės, reprodukciniai audiniai tų pacientų, kurie būdami vaisingo amžiaus susirgo onkologinėmis ligomis.

Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius sakė, kad jų klinika unikali tuo, kad vienintelė teikia onkologinių ligonių lytinių ląstelių saugojimo paslaugas. Pasaulyje jau seniai naudojama tokia praktika, kad vaisingo amžiaus žmonėms, susirgusiems onkologine liga, siūloma išsaugoti lytines ląsteles. Mat po agresyvaus onkologinių ligų gydymo pacientai dažniausiai lieka nevaisingi, o užšaldžius jų lytines ląsteles, pasveikę po ligos jie turi viltį susilaukti vaikų.

Per pusmetį (tiek veikia Santaros vaisingumo klinika) medikai patalpino saugojimui 20 vyrų lytines ląsteles, ši paslauga jau siūloma ir moterims. Bet jų vaisingumo išsaugojimas yra kur kas sudėtingesnė ir šimtus kartų brangesnė procedūra, todėl tikimasi, kad politikai pritars jos kompensavimui.

Brangiai kainuoja

Nors pagal neseniai priimtą įstatymą embrionai turi būti saugomi amžinai, Santaros vaisingumo centro medikai tai komentavo atsargiai. Embrionų saugojimas atsieina tikrai nepigiai, o kol kas jokio finansavimo valstybė tam nenumatė.

Santaros vaisingumo centro vadovė Aušra Bilotienė Motiejūnienė patvirtino, kad nemokamai, pačių Santariškių klinikų lėšomis, saugomos visų onkologinių ligonių lytinės ląstelės ir audiniai. Tačiau gydymo įstaiga negali finansuoti visų porų, kurios atliks pagalbinio apvaisinimo procedūras, embrionų saugojimo.

Didžiulius pinigus vargiai sutiks mokėti ir pačios poros, kurios jau susilaukė vaikelių ir apie tolesnius apvaisinimus nebegalvoja. Tad politikams prie šio įstatymo, akivaizdu, dar teks sugrįžti.

Paneigė mitus

Santaros vaisingumo centro vyresnysis gydytojas akušeris-ginekologas Rimantas Gricius žurnalistams paneigė mitą apie nevaisingumo priežastis.

Vienas populiariausių, ypač tarp vyresniosios kartos, – kad dėl augančio nevaisingų porų skaičiaus kaltas šiuolaikinių jaunų žmonių gyvenimo būdas: „netvarkingas“ lytinis gyvenimas, kontraceptikų naudojimas ir pan.

– Su vaisingumo sutrikimais visame pasaulyje susiduria maždaug 10–15 proc. porų ir šis skaičius praktiškai nekinta. Skirtumas tik tas, kad anksčiau žmonės apie tai vengdavo kalbėti, o dabar kalba viešai, – mitus sklaidė gydytojas ginekologas R. Gricius. – Jei su nevaisingumo problema susiduria kiek daugiau porų, tai tikrai ne dėl hormoninių kontraceptikų poveikio, o dėl to, kad darydami karjerą žmonės vėliau planuoja vaikus – po 35-erių moters vaisingumas sparčiai mažėja. Šiuolaikiniai hormoniniai kontraceptikai labai teigiamai veikia vaisingumą, juos vartojančios moterys daug rečiau serga ginekologinėmis uždegiminėmis, lytiniu keliu plintančiomis ligomis, dėl kurių dažnai užanka kiaušintakiai. Taigi dėl kontraceptikų vaisingumas tikrai nenukenčia – netgi atvirkščiai.

R. Gricius tiki, kad ateityje nevaisingumo problemas pavyks spręsti dar efektyviau. Mat technologijos jau leidžia lytines ląsteles sukurti net iš kamieninių ląstelių, pavyzdžiui, odos. Kol kas tokie bandymai atliekami tik su gyvūnais, tačiau gydytojas neabejoja, jog tai netrukus bus pritaikyta ir žmonėms.