Senyvo žmogaus slauga – išbandymas šeimai

Anželika VOINĖ

Sugedus dantims kreipiamės į odontologus, o ūminio apendicito šalinimo nepatikime geraširdei kaimynei. Deja, užklupus fizinei ar psichinei negaliai senolio artimieji dažnai pradeda blaškytis – patikėti jo slaugą ir priežiūrą kvalifikuotiems medikams ar slaugyti namuose.

Slaugos ir senelių namai – vis dar karštų diskusijų objektas ar net tabu. Viena vertus, tai lyg ir negarbė šeimai, kuri neva „atsikrato“ pareiga. Kita vertus, vis daugiau žmonių, įvertinę fizines ir finansines galimybes, pasitiki kvalifikuotu slaugos personalu. Kol kas mažiausioji, bet labiausiai auganti slaugos ir globos namų gyventojų dalis – tai senoliai, kurie savarankiškai apsisprendė, kur leis senatvę, kai nebegalės savimi pasirūpinti.

Visuomenėje rūpinimasis artimaisiais dažnai suprantamas kaip pasiaukojimas, tačiau reikia įvertinti, kad tai nėra tik prasminga patirtis.

Svarbu į slaugymo namuose privalumus ir trūkumus žvelgti ne tik sergančiojo akimis. Būtina įvertinti ir šeimos narių, ilgą laiką slaugančių savo artimuosius namuose, problemas. Net keli atlikti tyrimai parodė, kad asmenų, slaugančių savo sergančius šeimos narius, gyvenimo kokybė yra žymiai blogesnė negu neslaugančių.

„Vienas iš paaiškinimų, kodėl taip nutinka, yra tas, kad sergančiojo slaugymas – ypač sunkus fizinis darbas, atsiliepiantis slaugančiojo sveikatai. Tam reikia ne tik fizinių jėgų, bet ir psichologinio bei medicininio pasirengimo“, – sako Rūta Petraškaitė, reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ socialinio darbo vadovė. Dažnai slaugymas namuose blogina besirūpinančiojo gyvenimo kokybę, didina įvairių ligų, konfliktų su kitais namiškiais riziką.

Būtina pritaikyta aplinka

Seneliams prižiūrėti reikia ne tik specifinių žinių, bet ir specialių įrenginių. Jei pacientas yra prikaustytas prie lovos, jį būtina vartyti, kad neatsirastų pragulų, maitinti, prausti, aprengti, keisti higienos priemones, reikiamu laiku sugirdyti ar suleisti vaistus. Slaugos namuose ar panašioje įstaigoje tokių pacientų priežiūra ir slauga užtikrinama visą parą, todėl artimieji nėra priversti keisti darbo ar samdyti tik retkarčiais ateisiantį žmogų, kuris slaugytų ligonį.

„Jeigu artimieji nusprendė slaugyti senelį savo namuose, jie turi užtikrinti, kad jis nebus paliekamas vienas. Taip pat svarbu pritaikyti namų aplinką: įsigyti tokių specialių priemonių kaip maitinimo staliukas, vonios suolelis, tualetinė kėdė ir daugelį kitų, įrengti porankius patogiam ir saugiam judėjimui namuose“, – teigia R. Petraškaitė. Jei slaugomas žmogus vaikšto, būtina pasirūpinti pagalbinėmis judėjimo priemonėmis (vaikštyne, lazdele), užtikrinti patalpos, kurioje jis gyvens, išplanavimą, kad galėtų saugiai judėti. Būtina atsižvelgti ir į slaugomo senolio specifines ligas, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą, senatvinę demenciją, įvairias būkles po persirgtų ligų, įvertinti ir pasirūpinti buities sąlygomis, kad jos nekeltų pavojaus senoliui ir jo aplinkiniams.