Taip netikėtai, beveik niekur neskelbiant, Vilkaviškio verslo ir turizmo centre įvyko Vilkaviškio seniūnijos seniūno Remigijaus Kurausko ir rajono mero Algirdo Neiberkos 2016 metų veiklos ataskaitų pristatymas. Norėčiau išdėstyti savo nuomonę apie tai, kaip viskas atrodė man, nepolitikuojančiam, nepriklausančiam jokiai partijai, bet tikrai norinčiam, kad mūsų visų miestas gražėtų, klestėtų, būtų patrauklus svečiams.
Vilkaviškio miesto seniūno ir rajono mero ataskaitos realiai buvo tokios pačios, tik skyrėsi teritorijų pristatymu. Seniūnas penktadalį viso pranešimo skyrė informacijai, kokį plotą užima seniūnija, kiek gyventojų gimė, mirė ar emigravo (kai kurie punktai su seniūno pareigomis bei vykdomais darbais, atrodytų, tiesiogiai net nėra susiję), o meras ilgai kalbėjo apie tai, su kuo Vilkaviškio rajonas ribojasi, kokia jo geografinė padėtis, kokius turi didžiausius ežerus ir t. t.
Na, iš tiesų smagu, kad per 2016 metus visa tai nepakito. Bet ar tai mero 2016 metais atliktas darbas? Susidarė įspūdis, kad taip buvo paprasčiausiai vilkinamas laikas, nes realiai atliktiems darbams pristatyti užteko ir 10 minučių, o visą likusį laiką atsakinėti nors ir į negausius, bet nepatogius klausimus, matyt, nesinorėjo.
Po ilgo rajono bei miesto pristatymo smagu buvo paklausyti pasakojimo, kaip sutvarkė apgriuvusį senąjį „buitinį“ Vytauto gatvėje bei sklypą Pilviškių gatvėje, kai skaidrėse gražiai matėsi logotipai tų, kas iš tiesų ten pasidarbavo: „Iki“ bei „Maximos“ prekybos centrai.
Meras džiaugsmingai pranešė ir visus pakvietė aplankyti atsinaujinusį Paežerių dvarą. Ir pranešė su tokiu vaikišku džiaugsmu, jog atrodė, kad pats neseniai į jį užsuko. Dvarą atidarė, tik pamiršo paminėti, kad dvaro takelių apšvietimą, kuris daugelį lankytojų iš aplinkinių rajonų labiausiai ir trauktų gražiais pavasario vakarais, įjungia tik pagal pažintį.
Taip, buvo kelios minutės, kai meras akivaizdžiai pagyvėjo, nes kalba pakrypo apie sutaupytas lėšas. Norėjosi, kad jos būtų sutaupytos iš skelbtų konkursų, išsiderėjus palankesnius tarifus iš paslaugų teikėjų ar pan., bet, deja, jos atliko nuo socialinėms reikmėms skirtų lėšų. Daugumą jų Savivaldybė panaudojo ūkio reikmėms. Man asmeniškai buvo liūdna, kad žmonės džiaugiasi ir didžiuojasi tuo. Atimti iš jautriausios grandies ir panaudoti „Aušros“ gimnazijos rangovo tualetams nuomotis iš „Vilkastos“ nėra geriausia išeitis. Bet tebūnie.
Atėjo eilė ir mūsų visų dabar jau kokių 10 metų džiaugsmui – garsiajai J. Basanavičiaus aikštei. Be abejo, aikštė tikrai papuošė mūsų miestą, bet į paprastus susirinkusių klausimus apie joje akivaizdžiai padarytą broką (net neįsivaizduoju, kur žiūrėjo Savivaldybė, kai aikštę priėmė) taip ir neatsakė. Net nebandė ką nors atsakyti į tai, kaip pastatyti automobilį neapdaužius sienelės ar kur eiti išlipus iš automobilio naujojoje aikštelėje – pieva ar važiuojamąja dalimi?.. Paprasčiausias atsakymas į bet kurį nepatogų klausimą buvo „nėra pinigų“. Brangieji (tikrąja to žodžio prasme), o noro dirbti bei pagalvoti, kaip geriau darbą atlikti, ar yra?
Pristatė meras ir 2017 metų pagrindinių darbų gaires. Jei rimtai, tai aš tų numatomų darbų ir nemačiau, nors skaidrę ne tik žiūrėjau, bet nepatikėjęs savo akimis dar ir nufotografavau. Trijų pėsčiųjų takelių atnaujinimai (čia stambiausias šių metų darbas), šakų kapinėse išpjaustymo ir aplinkos tvarkymo organizavimas, gatvių apšvietimo organizavimas ir kontroliavimas… Tai miesto prioritetinių darbų 2017 metais sąrašas! O kur verslo skatinimo programos, turizmo plėtra ir infrastruktūros gerinimas, rajono viešinimo ir kultūros programos? Kur visos programos, kurios pritrauktų investicijų, duotų pridėtinės vertės?
Slogu ir liūdna. Nesmagu buvo klausytis vieno iš pirmoje eilėje sėdinčio asmens replikų, kai buvo klausiama mero ar seniūno. Jis net neatsisukdamas mestelėdavo vieną ar kitą sarkastišką frazę, tik nei vienas atėjęs žmogus jam nieko nesakė atgal.
Dar liūdniau, kad mes neiname į priekį, o greičiau – apsisukę bėgame atgal. Ir tikrai nuoširdžiai noriu tikėti, kad visa tai vyksta ne tendencingai, bet nesuprantant, kas daroma. Jeigu yra priešingai, tai jau ne klaida, bet… nusikaltimas.
Sėkmės vykdant prioritetinius 2017 metų darbus – pjaunant šakas senųjų žydų kapinių teritorijoje.
Dainius ČĖPLA
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.