Praeitą vasarą nors ir labai nenoriai, tačiau sutikau dalyvauti televizijos laidos „Praeities žvalgas“, skirtos Žaliosios miškui, filmavime. Tai, ką pamačiau, viršijo visus mano lūkesčius. Blogąja prasme. Žinojau, kad ten blogai, bet kad taip blogai, tikrai nesitikėjau. Per gerą pusvalandį mėgėjas su metalų ieškikliu rado keletą sprogmenų, iš kurių vienas buvo itin pavojingas – prieštankinis sviedinys su nuskeltu sprogdikliu. Sprogmuo buvo vos keliolika centimetrų nuo žemės paviršiaus, prie pat sunkiosios technikos vėžių. Pusmetris į šoną – ir viskas galėjo baigtis „dideliu bummm“!
Po filmavimo nulėkiau tiesiai į Savivaldybę pas vieną iš tuometinių vadovų. Sakau: „Turite civilinės saugos specialistą, tegul pasidomi, imasi priemonių, kad užkirstų kelią nelaimei.“ Nulis reakcijos.
Metų pradžioje laida išėjo į eterį, ją matė visi, kam reikia ir kam nereikia. Vėlgi – jokios reakcijos.
Šeštadienį „Santakos“ laikraštyje pasirodė straipsnis apie sprogmenų „prifarširuotą“ Žaliosios mišką ir jo keliamą grėsmę. Ar bus kokia nors reakcija? Leiskite suabejoti…
Straipsnyje rašoma: „Žaliosios miškas yra valstybinis, jo plotas – 143 ha. Išminuotojai iki šiol yra išvalę tik kelias dešimtis hektarų, tad didžioji jo dalis yra nesaugi.“
Klausimėlis valdininkams apskritai, o miškininkams – konkrečiai: „Ar miško kirtimo darbus vykdote tik tose dešimtyse „švarių“ hektarų?“ Drįstu suabejoti, nes prieštankinis sviedinys, tuomet rastas prie pat sunkiosios technikos vėžių, rodė ką kita.
Tad dar vienas, retorinis, klausimas: „Ar tų eurų krūvelė, kurią galimai gausite pardavę medieną, yra brangiau už gyvybę?“ Sakote, nieko baisaus, jau seniai ten niekas nesprogo. Neduok, Dieve, labai nesinorėtų žiniasklaidoje pamatyti informaciją su antrašte „Po ilgesnės pertraukos Žaliosios miškas vėl pareikalavo aukų“.
Tik paskui nesakykite, kad nebuvote įspėti, kad nežinojote, kad nesitikėjote…
Arvydas ŽARDINSKAS
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.