Automobilio gaisras: kaip išvengti ir gesinti

Renata VITKAUSKIENĖ

Gesinti užsidegusių automobilių rajono ugniagesiai šiemet vyko jau ne kartą. Kad pavyktų išvengti nelaimės arba kad nuostoliai būtų kiek įmanoma mažesni, reikia nuolat stebėti mašinos techninę būklę, šalinti net ir mažiausius gedimus, turėti patikimą gesintuvą.

Dega dėl gedimų, avarijose ir „planingai“

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio (VPPP) viršininkas Saulius Bakša vardijo, kad šiemet Vilkaviškio rajone vienas automobilis užsidegė dėl elektros sistemos gedimo, kitas – dėl netvarkingos dujų įrangos, o du buvo padegti. Apvirtęs ir sudegęs VW markės automobilis neseniai rastas Matlaukio kaime.

Pernai keturios mašinos buvo padegtos, trys užsidegė dėl elektros instaliacijos gedimų, dvi – dėl problemų degalų padavimo sistemoje. Visi gaisrai niokojo lengvuosius automobilius.

Lietuvoje kasmet sudega apie 1000 transporto priemonių. Jos dega ir žiemą, ir vasarą, dalis užsiliepsnoja per eismo įvykius. Automobilio gaisrą gali sukelti ir stabdžių gedimas, nuleista padanga ar lauko gyvūnai, šaltuoju metų laiku radę prieglobstį po šiltu automobilio variklio gaubtu. Benamių kačių ar graužikų „vizitai“ variklio skyriuje gali prišaukti rimtą bėdą.

„Važinėjame senais automobiliais, tai jie ir užsidega. Pavyzdžiui, ant karšto duslintuvo iš netvarkingos sistemos patenka degalų, ir jis pradeda degti, – kalbėjo S. Bakša. – Vairuotojai pagalbos telefonu 112 skambina, kai važiuodami mašina užuodžia specifinį kvapą, pamato dūmus.“

Automobiliai užsidega ir tuomet, kai ilgai neeksploatuotus juos įnirtingai bandoma užvesti. „Būna, kad ilgai stovėjusį automobilį stengiasi užvesti, burzgina, taip bemėginant jis ima ir užsidega“, – sakė VPPP viršininkas.

Atsitinka ir taip, kad ugniagesiams tenka gesinti „suplanuotus“ transporto priemonių gaisrus. Vieni jų kyla kažkam bandant paslėpti vagystės įkalčius, kitos mašinos, kiek apardytos, padegamos, kad išdegtų plastikinės detalės ir liktų tik metalo konstrukcijos.

Savaiminis gaisras, kai automobilis užsidega kelyje arba stovėdamas, yra netikėtas, visapusiškai pavojingas ir finansiškai skausmingas įvykis. Didžiausia žala patiriama, kai mašina užsidega palikta stovėti.

Veiksmai – laiku ir tikslingi

Kad žmogaus akivaizdoje kilęs gaisras atneštų kuo mažiau žalos, verta prisiminti, kaip elgtis transporto priemonei pradėjus degti.

Gaisrų gesinimo specialistai pataria, kad jei automobilyje pajuntamas kvapas, kuris nėra susijęs su pravažiuojamos aplinkos kvapu, reikia iškart sustoti kelkraštyje. Ugniagesiai pabrėžia, jog gaisras plinta itin sparčiai, tad ir reaguoti į grėsmę reikia nedvejojant. Sustojus būtina skubiai išlaipinti keleivius. Vairuotojas turi nedelsdamas užgesinti variklį, nuleisti rankinio stabdžio svirtį. Raktelius rekomenduojama palikti spynelėje, kad neužsirakintų vairas.

Išlipus iš transporto priemonės bendruoju pagalbos telefonu 112 būtina kviesti ugniagesius.

„Tuoj pat atrakinkite variklio dangtį automobilio salone esančia rankena, nes vėliau to padaryti nebus galima dėl karščio“, – moko ugniagesiai. Variklio dangtį atidaryti galima tik rankoje laikant naudoti paruoštą gesintuvą. Jis mašinoje turi būti lengvai prieinamoje ir greitai pasiekiamoje vietoje. Rekomenduojama vežiotis sertifikuotą miltelių gesintuvą.

Siekiant išvengti liepsnos pliūpsnio iš po kapoto, ugnį slopinti gesintuvu reikia pradėti variklio dangtį pakėlus tik truputį. Jį šiek tiek pravėrus reikia keletą kartų įpurkšti gesinimo medžiagos. Patariama po porą sekundžių purkšti į abi variklio skyriaus puses. Po kelių sekundžių mūvint apsaugines pirštines galima visiškai atidaryti variklio gaubtą ir gesinti ten, kur dega intensyviausiai, stengiantis pataikyti į gaisro židinį. Ugnį malšinti reikia labai intensyviai, nes jeigu liepsnos liežuviai pasieks automobilio saloną, kur labai daug degių medžiagų, užgesinti be specialiosios tarnybos pagalbos bus neįmanoma.

Ugniagesiai yra matę, kad panikos apimti vairuotojai kartais elgiasi visai neracionaliai – ugnį bando „užplakti“. Taip liepsna ne tik neslopsta, bet dar labiau įsiplieskia. Jeigu po ranka nėra gesintuvo, o tik koks drabužis, jį reikėtų sudrėkinti ir tokiu bandyti užspausti dar tik beįsidegančią ugnį.

Užsidegus automobiliui vieno gesintuvo gali neužtekti, tad vairuotojai turėtų geranoriškai pagelbėti vieni kitiems. Jeigu pavyko užgesinti gaisrą, tada reikia atjungti akumuliatorių, kad būtų išvengta pakartotinio užsidegimo dėl trumpojo elektros jungimo.

Jei liepsnų vis dėlto niekaip nepavyksta numalšinti, belieka atsistoti nuo ugnies saugiu atstumu ir laukti ugniagesių.

Taupyti neverta

Kad netektų stebėti, kaip pleška asmeninis turtas, būtina nuolat prižiūrėti ir tikrinti automobilio elektros instaliaciją, degalų tiekimo sistemą bei dujų įrangą, rūpintis pašalinti net ir mažiausius gedimus. Be abejo, privalu turėti techniškai tvarkingą ir kasmet tikrinamą gesintuvą ir mokėti juo pasinaudoti.

Ne paslaptis, jog kai kuriems vairuotojams gesintuvas mašinoje tėra privalomas atributas, atliekant automobilio techninę apžiūrą. „Taupantieji“ pasiskolina jį dėl minėtos patikros, tačiau eksploatacijos laikotarpiu gesintuvo savo mašinoje nelaiko.

Esama statistikos, kad kone trečdalis automobilių gaisrų atneša didesnę nei 3 tūkst. eurų žalą. Be to, neretai po gaisro mašina nebetinka važinėti. Palyginti su šiais nuostoliais, gesintuvas nebeatrodo toks brangus ir nebūtinas pirkinys.

Specialistai pataria automobilyje turėti dar ir aerozolinių gesinimo priemonių, kurios efektyvumu kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, gesinant degiuosius skysčius, prilygsta dvigubai didesnės talpos gesintuvams, yra gerokai pigesnės, o ugnį gesina taip pat aktyviai.

Tad verta pamąstyti, ar racionalu taupyti gesinimo priemonių „sąskaita“, o nelaimės akivaizdoje atsiminti ugniagesių pamokymus ir stengtis neprarasti šalto proto.