Susitarti padėjo asmeniniai kontaktai

Eglė KVIESULAITIENĖ

Infarktą patyrusio gražiškiečio artimieji įsitikinę, kad ligoninės medikai netinkamai gydė ligonį ir be pagrindo delsė jį gabenti į Kauno klinikas. Tačiau gydytojai teigia, jog pacientui buvo suteikta visa reikiama pagalba, o artimieji padėtį tiesiog dramatizuoja.

Ištiko infarktas

Į redakciją kreipusis 66-erių gražiškiečio Algirdo Balkausko dukra Sonata Urbaitienė džiaugiasi, kad jos tėtis po truputį sveiksta, nors jo dar laukia sudėtinga širdies kraujagyslių operacija. Jauna moteris įsitikinusi, jog tėvą pavyko išgelbėti tik dėl to, kad ji nedavė medikams ramybės, pati ieškojo asmeninių kontaktų ir tik taip pasiekė, kad ligonis būtų išgabentas į specializuotą kliniką.

Moteris prisiminė, jog sunegalavus tėčiui nei jis pats, nei artimieji nesuprato, kad ištiko infarktas. Iš pradžių manė, jog sutriko skrandžio veikla, tad ligonis kurį laiką bandė gydytis pats. Tačiau kai A. Balkausko savijauta pablogėjo, pradėjo tirpti rankos, iškviesti greitosios pagalbos medikai įtarė infarktą ir vyrą išvežė į ligoninės Priėmimo skyrių.

S. Urbaitienė teigė, kad greitosios pagalbos medikai iškart užsiminė, jog ligonį, ko gero, reikės gabenti į Kauno klinikas.

Patarė slaugytoja

– Su tokia situacija susidūrėme pirmą kartą, tad nelabai supratome, kad padėtis labai rimta, – sakė S. Urbaitienė. – Tėtis kalbėjo ir su manimi, ir su to sekmadienio vakarą ligoninėje budėjusiu jaunu reanimatologu, pasakė, kuo skundžiasi. Maniau, gal ištikęs tik mikroinfarktas. Tačiau medikai tvirtino, jog tai infarktas, tą rodė ir kraujo tyrimas. Vis dėlto vežti ligonio į Kauną neketino ir paguldė į Reanimacijos skyrių.

Kai dukrą įleido į skyrių pabendrauti su tėvu, prie ligonio budėjusi slaugytoja patarė būtinai rytojaus dieną kreiptis į skyriaus vedėją ir prašyti, kad ligonį išvežtų į Kauno klinikas. Mat vėliau „prisikasti“ pas Kauno kardiologus bus sunku, nes reikalingas vietinio kardiologo siuntimas. Konsultacijos pas ligoninės kardiologą reikia laukti ilgai, o iš Reanimacijos skyriaus pacientus į Kauno klinikas galima išgabenti daug paprasčiau – be siuntimo ir išankstinės registracijos.

Dukters neįtikino

Tačiau rytojaus dieną susitikusi su Reanimacijos skyriaus vedėja Vida Zaikauskaite S. Urbaitienė sužinojo, jog ligonio būklė stabili, gyvybei pavojus negresia, tad netrukus jis bus perkeltas toliau gydyti į Vidaus ligų skyrių. O tada šio skyriaus gydytojai spręs, kada siųsti pacientą į Kauno klinikas.

Vidaus ligų skyriuje S. Urbaitienė taip pat išgirdo, kad ligonio būklė stabili, jis bus gydomas medikamentais, o vėliau išsiųstas į reabilitaciją. Po to galės vykti į Kauno klinikas, kur medikai spręs, koks tolesnis gydymas reikalingas.

Vis dėlto ligonio dukters neįtikino medikų raminimai.

– Kai pamatė, jog primygtinai reikalauju tėvą vežti į Kauną, palatos gydytoja kardiologė Jūratė Blažaitienė tvirtino susisiekusi su kolegomis Kaune, tačiau šie atsisakė ligonį priimti, nes nėra vietų. Gydytoja siūlė patiems gabenti ligonį, jei ja nepasitikime, – pasakojo S. Urbaitienė.

Suderino pati

Moteris prisipažino kelias dienas jautusi begalinę įtampą, negalėjusi miegoti, nes buvo įsitikinusi, kad rajono ligoninės medikai neturi nei įrangos, nei galimybių ištirti infarkto priežastį, gydyti ligonį ir garantuoti, jog smūgis nepasikartos. Todėl S. Urbaitienė susisiekė su Šiaulių ligoninėje dirbančiu giminaičiu ir pasiteiravo, ką jis mano apie susiklosčiusią situaciją.

Vilkaviškietė sakė iš giminaičio išgirdusi, kad po infarkto būtina specializuota medikų pagalba. Šiauliuose dirbantis medikas tvirtino, jog rajono gydymo įstaiga pacientą išgabenti į Kauną privalėjo iškart, vos ištikus infarktui, tuomet pagalba būtų efektyvesnė.

Iš giminaičio gavusi Kauno klinikų kardiologijos skyriaus vedėjos telefoną S. Urbaitienė pati ėmėsi gydytojų paieškų. Nors ir ne iš karto, bet jai vis dėlto pavyko prisiskambinti vieno iš Kauno klinikų kardiologijos skyrių vedėjai. Iš medikės ji išgirdo, kad ligonį būtina atgabenti į klinikas ir atlikti koronarografiją.

– Kai sužinojo, jog pati susisiekiau su Kauno medikais ir šie prižadėjo tėtį priimti, J. Blažaitienė daugiau neprieštaravo. Tėtis tuoj pat greitosios pagalbos automobiliu buvo išgabentas į Kauną, ten jam iškart atlikti tyrimai, įdėtas stentas į 99 proc. užsikimšusią kraujagyslę, – pasakojo S. Urbaitienė. – Dabar tėtis sanatorijoje, vėliau jam atliks šuntavimo operaciją.

Moteris persakė Kauno medikų žodžius, jog ligonį galėjo bet kuriuo metu ištikti antras infarktas, todėl yra įsitikinusi, kad vilkaviškiečiai gydytojai buvo neteisūs.

Kreipėsi pavėluotai

Gražiškietį gydę mūsų rajono ligoninės medikai nenorėjo sutikti su paciento dukters mestu kaltinimu. Jie teigė, kad emocijų apimta jauna moteris tiesiog be reikalo dramatizavo situaciją ir net nenorėjo klausyti, ką jai aiškino gydytojai.

– Aš paciento dukrai labai aiškiai išdėsčiau, jog ištikus miokardo infarktui ligoniai skubiai gabenami į Kauno klinikas tuo atveju, kai kreipiasi iškart, nepraėjus daugiau nei 12 valandų nuo skausmo pradžios, – aiškino Reanimacijos skyriaus vedėja V. Zaikauskaitė. – Vėliau širdies raumenyje įvyksta negrįžtami pokyčiai, todėl toliau ligonis gydomas tik konservatyviais metodais. Baigęs gydymą pacientas vyksta planinės konsultacijos į Kauno klinikas ir specialistai sprendžia, kokį gydymą taikyti toliau, kad būtų išvengta ligos pasikartojimo: daryti koronarografiją, stentuoti, šuntuoti ar kt. Minėtas ligonis pas mus atvyko praėjus keturioms paroms nuo skausmo pradžios, todėl patys suprantate, jog skubi pagalba nebeefektyvi.

Skyriaus vedėja patikino, kad atsiradus pakartotiniam skausmui ar naujiems pakitimams pacientas iškart reanimobiliu būtų išgabentas į Kauno klinikas. Tačiau šiuo atveju nieko panašaus nebuvo.

Elgiasi nekolegiškai

A. Balkauską Vidaus ligų skyriuje gydžiusi kardiologė J. Blažaitienė sakė, jog paciento būklė buvo stabili, jis jautėsi normaliai. Vis dėlto, dukrai reikalaujant vežti pacientą į Kauną, gydytoja susisiekė su klinikų kardiologais. Tačiau buvo atsakyta, kad vietų skyriuje nėra. Tiesa, po to, kai pati S. Urbaitienė asmeniniais kontaktais susisiekė su Kauno kardiologais, klinikų medikai sutiko priimti vilkaviškiečių siunčiamą ligonį.

– Mums apmaudu, tačiau šiuo atveju likome kalti dėl to, jog Kauno medikai elgėsi nekolegiškai, – apgailestavo J. Blažaitienė. – Pacientai mano, kad mes dėl kažkokių priežasčių nenorime ligonių siųsti į Kauno klinikas. Taip tikrai nėra, tačiau vežti ligonio nesuderinę negalime. Buvę atvejų, kai nuvežę ligonį nesuderinus turėjome jį parsivežti atgal. Patikėkit, tada būna ir skaudu, ir apmaudu, ir gėda prieš pacientą.