Organų donorystė būtina gelbstint žmonių gyvybes

Paskelbė:

Paskelbta:

2017-08-28

Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai, per akcijas ir renginius kviesdami visuomenę pasirašyti sutikimus donoro kortelei gauti, neretai išgirsta apgailestavimų, jog „esu per senas“ arba „negaliu būti organų donoras, nes sergu“. Kaip yra iš tiesų?

Amžius netrukdo

Sutikimą organų donorystei gali išreikšti bet kuris veiksnus Lietuvos pilietis, sulaukęs 18 metų. Amžiaus ribos, kada pritarimo donorystei pareikšti negalima, nėra. Taip pat nėra kitų apribojimų – nei amžius, nei esamos ar persirgtos ligos, nei vartojami vaistai neturi įtakos pasirašant sutikimą po mirties dovanoti organus transplantacijai.

Kartais žmonės klaidingai supranta, jog sutikimo donoro kortelei gauti pasirašymas jau ir reiškia, kad bus tampama donoru. Tačiau pasirašęs sutikimą žmogus tik išreiškia savo valią.

Donorais neretai tampa ir vyresnio amžiaus žmonės. Šiemet Lietuvoje vyriausiam donorui, kurio transplantuotos ragenos grąžino dienos šviesą dviem žmonėms, buvo 77 metai. Taip pat buvo transplantuoti 67 metų donoro inkstai ir kepenys. Pernai vyriausiam organų donorui buvo 74 metai.

Europos šalių pateiktose ataskaitose donorų amžius neturi jokių ribų: transplantuojami ir aštuoniasdešimtmečių, ir devyniasdešimtmečių donorų organai.

Išreiškia valią

Kviesdami pasikalbėti apie organų donorystę ir pasiūlydami pasirašyti sutikimą donoro kortelei gauti, Nacionalinio transplantacijos biuro darbuotojai dažnai išklauso labai atvirų pasakojimų apie persirgtas ligas: onkologinius susirgimus ir jų gydymą, apie hepatitus, buvusias operacijas bei pan. Visada žmonėms paaiškinama, jog jokios ligos nėra kliūtis pasirašyti sutikimą, nes taip išreiškiama tiktai žmogaus valia, jo apsisprendimas po mirties išgelbėti sergančiuosius.

Donoro sveikatos būklė tiriama tiktai tuomet, kai jis pradedamas ruošti donorystei, tai yra tiktai po konstatuotos smegenų mirties. Turint paties žmogaus sutikimą arba gavus jo artimųjų pritarimą, ligoninėje atliekami išsamūs medicininiai tyrimai ir nustatoma, ar organai bei audiniai tinka transplantacijai. Svarbiausia sąlyga organų donorystėje, kad žmogus po savo mirties taptų organų ir audinių donoru, – ligoninės reanimacijos skyriuje jam turi būti konstatuota smegenų mirtis.

Todėl jei asmuo, pasirašęs sutikimą po mirties aukoti savo organus donorystei žūva avarijoje, nusižudo, nuskęsta, miršta namuose ar gydymo įstaigoje, bet ne reanimacijos skyriuje, organų donoru jis netampa.

Panaudojama pusė

Smegenų mirties faktų per metus reanimacijos skyriuose konstatuojama nedaug. Tai įrodo ir statistika: kasmet Lietuvoje miršta daugiau kaip 40 tūkst. gyventojų, tačiau potencialių donorų konstatuojant smegenų mirtį užregistruojama tik kiek daugiau nei šimtas (2015 m. – 126, 2016 m. – 119). Dar mažiau nei pusė iš jų tampa efektyviais donorais (kai organai paimami transplantacijai).

Nuo 2016 metų Kauno klinikose pradėta taikyti nauja donorystės rūšis – neplakančios širdies donorystė. Tai tokia donorystės forma, kai artimiesiems sutikus transplantacijai panaudojami paciento, kurio širdis jau sustojusi, organai.

Yra ir gyvoji organų donorystė, kai galima padovanoti inkstą arba dalį kepenų savo artimajam ir kartu būti apsisprendusiam visus kitus organus padovanoti po savo mirties. Tačiau galimybės sužinoti, ar tikrai tapsi organų donoru, nėra.

Kitas svarbus faktas organų donorystėje yra tai, jog žmogus, kuriam buvo atlikta transplantacija, ir pats gali tapti organų donoru. 2016 metų rudenį pirmą kartą šalies donorystės istorijoje organų donoru tapo recipientas – žmogus, kelerius metus gyvenęs su transplantuotu donoro inkstu. Konstatavus smegenų mirtį, transplantacijai buvo paimtos šio donoro kepenys.

Altruistinė ir kilni

Organų donorystė – altruistinė, gelbstinti žmonių gyvybę ir be galo kilni. Jei likimas lems tapti organų ir audinių donoru, jūs galėsite išgelbėti net 7 žmonių gyvybes.

Duomenys apie tokią valią pareiškusius asmenis įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą. Jei asmuo apsigalvoja ir nutaria, kad savo organų donorystei aukoti nebenori, gali užpildyti atitinkamą formą ir pareikšti nebesutinkąs tapti donoru.

Sutikimą galima pasirašyti internetu www.transplantacija.lt, per akcijas, kuriose dalyvauja Nacionalinio transplantacijos biuro ar Nacionalinio kraujo centro specialistai, taip pat vaistinėse ar gydymo įstaigose.