Kiaulių maras pavojingai artėja

Andrius GRYGELAITIS

Mūsų krašto kiaulių augintojai turėtų sunerimti – Marijampolės savivaldybės Patašinės kaimo ūkyje nustatytas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys. Kol kas Vilkaviškio rajono ūkininkams nauji apribojimai dar negresia, tačiau akivaizdu, kad užkratas jau netoli.

Kiaulės sunaikintos

Patašinės kaimo ūkyje nustatytas AKM atvejis – jau 47-as mūsų šalyje šiais metais. Tiesa, iki šiol Marijampolės savivaldybėje šios ligos židinio nebuvo rasta. Kaip sakė Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Kęstutis Matulevičius, liga smogė skaudžiai ir netikėtai.

„Žmonėms jau buvo kilęs įtarimas, kad viena iš jų laikomų kiaulių serga. Gyvulys pastaruoju metu neėdė, todėl ūkio šeimininkai nusprendė kiaulę paskersti. Laikydamiesi reikalavimų jie apie tai pranešė veterinarijos gydytojui ir paprašė, kad šis paimtų tyrimus dėl visai kitos ligos – dėl trichineliozės. Kartu buvo paimtas mėginys ir dėl afrikinio kiaulių maro. Kai po kelių dienų gavome teigiamą rezultatą, ūkyje jau buvo pasirodę klinikiniai afrikinio kiaulių maro požymiai – nustojo ėsti dar viena kiaulė, o po kurio laiko ji nugaišo“, – pasakojo K. Matulevičius.

Jis pabrėžė, jog kai tik gavo teigiamą AKM mėginio atsakymą, VMVT specialistai labai greitai ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad liga neplistų toliau, – visos keturios tvartuose buvusios kiaulės sunaikintos, užkastos ūkio teritorijoje. Paskersta kiaulė taip pat sunaikinta. Nors jos mėsa ir nebūtų kenksminga žmogaus sveikatai, tačiau ją vartojant atsirastų papildoma rizika aplinkoje platinti virusą.

Teritorija ir tvartai dezinfekuoti, dabar aiškinamasi, kaip užkratas galėjo patekti į ūkį. Anot K. Matulevičiaus, gyventojai šiuo metu vis dar sunkiai gali patikėti tuo, kas įvyko, jiems sunku prisiminti, kur ir kada jie patys lankėsi, kas ir kada atvyko bei išvyko iš jų ūkio. Aišku viena: AKM atsirado dėl žmogiškojo faktoriaus.

„Kai balandį tikrinome šitą ūkį, jis atitiko minimalius biosaugos reikalavimus. Manome, kad dabar, prasidėjus darbymečiui, šeimininkai juos šiek tiek primiršo“, – svarstė veterinarijos specialistas.

Prie pat Vilkaviškio rajono ribos

Patašinės kaime nustačius AKM nedelsiant buvo nustatytos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos. Į šias zonas patenkantys kiaulių ūkiai bus dar kartą aplankyti, bus surašytos ir identifikuotos visos juose laikomos kiaulės, o jei veterinarijos specialistams kils įtarimų dėl naujų AKM protrūkių, bus imtasi atitinkamų priemonių.

K. Matulevičius ūkininkus nuramino, kad kol kas kitų ūkių šeimininkams kiaulių skersti nereikės. Tiesa, tiek 3 km, tiek 10 km zonose nuo praėjusio penktadienio keturiasdešimt dienų bus sustabdytas bet koks kiaulių judėjimas. Tai reiškia, kad šiose teritorijose esančių ūkių šeimininkai kurį laiką šių gyvulių negalės nei pirkti, nei parduoti.

Nustačius naujas rizikos zonų ribas paaiškėjo, kad 10 km priežiūros zona baigiasi prie pat Gižų seniūnijos Adamarinos kaimo. Anot Vilkaviškio VMVT viršininko Gedimino Gvazdaičio, tai reiškia, kad mūsų rajono ūkininkams kol kas niekas nesikeičia – gyventojai ir toliau privalo laikytis biosaugos reikalavimų, tačiau jų kiaulės papildomai tiriamos nebus.

„Akivaizdu, kad grėsmė kasdien didėja ir pavojus artėja. Ūkininkai apie kiekvieną kiaulių susirgimą turėtų informuoti privačius veterinarijos gydytojus, kad šie kuo greičiau paimtų kraujo mėginius ir ištirtų dėl AKM. Kiaulių ligų gali būti įvairių, tačiau reikia stengtis visais įmanomais būdais užkirsti kelią plisti afrikiniam kiaulių marui. Žmonėms šių mėginių ėmimas nieko nekainuoja. Vienintelis nepatogumas – kol gaunami atsakymai dėl AKM, sustabdomas kiaulių judėjimas ūkiuose. Tas paprastai trunka vos 3–4 dienas“, – sakė G. Gvazdaitis.

Aplink rajoną

Marijampolės savivaldybėje nustatytas AKM – ne pirmas ligos protrūkis Suvalkijoje. Maždaug prieš mėnesį šios ligos židinys buvo rastas viename Šakių rajono Prūselių kaimo ūkyje. Spėjama, kad tuomet užkratą į savo valdas parnešė pats šeimininkas, mat prieš pat ligos protrūkį jis buvo lankęsis Jurbarko rajono miškuose. Ten atvejai, kai AKM serga šernai, yra itin dažni.

„Mūsų rajone AKM virusas kol kas rastas tik ištyrus sumedžiotą šerną. Marijampolės ir Šakių rajono savivaldybių miškuose šia liga užsikrėtusių šernų nebuvo. Pas kaimynus užkratas rastas paėmus kiaulių kraujo mėginius. Mūsų tarnybos specialistai yra ištyrę per 100 mėginių, paimtų iš sumedžiotų šernų ir iš rastų šių gyvūnų gaišenų, atliekame daugybę kiaulių kraujo komercinių tyrimų. Kol kas užkrato pavyksta išvengti“, – kalbėjo G. Gvazdaitis.

Vis dėlto jis įspėjo rajono gyventojus, kad šie būtų itin budrūs, nes nepaisydami biosaugos reikalavimų rizikuoja skaudžiai nukentėti patys.