Kauno tautinės kultūros centre įvyko išplėstinis Etninės kultūros globos tarybos ir jos padalinių posėdis. Mokytojo dienos proga jame buvo pagerbta ir mūsų rajono atstovė.
Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir jos padalinių – regioninių etninės kultūros globos tarybų posėdyje apsvarstyti aktualiausi etninės kultūros globos klausimai. Diskutuota etninės kultūros ugdymo plėtros, projektų finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo lėšų per Lietuvos kultūros tarybą bei Etninės kultūros plėtros valstybinės programos 2019–2027 m. rengimo temomis.
Posėdis vyko spalio 5-ąją, minint Mokytojo dieną, tad ta proga už švietėjišką kultūrinę veiklą buvo pagerbti įvairiose švietimo srityse dirbantys etnokultūrininkai. Iš Vilkaviškio rajono padėkos raštu apdovanota Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro dailės mokytoja Virginija Armanavičienė.
Aptariant etninės kultūros ugdymo plėtros klausimą, pastebėta, kad remiantis EKGT šiuo metu vykdomos apklausos Lietuvos mokyklose preliminariais duomenimis, daugelyje mokyklų etninė kultūra yra integruojama į kitus dalykus, tačiau tai daro mokytojai, neturintys etnokultūrinio išsilavinimo. Tokia situacija susidaro dėl to, kad daugelyje mokyklų etninės kultūros specialistų nėra. Dėl to po etninės kultūros pavadinimu „palenda“ įvairiausi edukaciniai užsiėmimai, kurie iš tiesų su šia kultūra nieko bendro neturi. Posėdyje priimtas rezoliucinis nutarimas siūlyti, kad kiekvienoje mokykloje privaloma tvarka atsirastų bent vienas pedagogas, turintis etnokultūrinių kompetencijų. Pažymėta, kad šio klausimo sprendimas neįmanomas, kol etninės kultūros specialistų nėra savivaldybių švietimo skyriuose ir Švietimo ir mokslo ministerijoje. Dėl to nutarta siūlyti ministerijai įsteigti ministro patarėjo etninės kultūros ugdymo klausimais pareigybę.
EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė papasakojo apie derybas su Lietuvos kultūros tarybos atstovais dėl geresnio etninės kultūros projektų finansavimo. Regionų atstovai sakė, kad dabartinė sistema nesudaro gerų sąlygų etninei kultūrai puoselėti, ypač regionuose. Nutarta viešai aptarti Estijos, Latvijos ir kitų šalių kultūros projektų finansavimo modelius, kuriuose kultūros projektai yra finansuojami daug tolygiau. Taip pat priimtas nutarimas rengti siūlymą dėl Vietos savivaldos įstatymo keitimo, siūlant pakeisti etninės kultūros globos funkciją iš savivaldybių savarankiškos į valstybės deleguotą.
Posėdyje taip pat pristatytas Etninės kultūros plėtros valstybinės programos 2019–2027 m. koncepcijos projektas, regionų atstovai pakviesti teikti siūlymus dėl šios koncepcijos tobulinimo.
Taip pat buvo pristatyta Kauno tautinės kultūros centro geroji patirtis: plačiai vykdoma edukacinė veikla, indėlis į Kauno miesto kultūrinį gyvenimą. Pažymėta, kad šiuo metu Lietuvoje yra likę vos keletas etninės kultūros centrų, iškelta mintis apie jų atgaivinimo iniciatyvą.
Etninės kultūros globos taryba yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.