Žurnalistams – operacija iš arti

Eglė KVIESULAITIENĖ

Po kelių mėnesių mūsų rajono gyventojai jau galės dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.

Su šia liga ir prevencinės programos nauda žurnalistus supažindino Santariškių klinikų medikai, suteikę galimybę tiesioginės transliacijos metu stebėti storosios žarnos vėžio operaciją ir pabendrauti su tokį gydymą patyrusia paciente.

Trečioje vietoje

Nors storosios žarnos vėžio diagnostikos programa Vilniaus ir Kauno apskrityse prasidėjo nuo 2009 metų, o vėliau prie jų prisijungė ir kitos penkios apskritys, mūsiškė liko tarp trijų paskutiniųjų. Tačiau nuo liepos 1 d. kartu su Utenos ir Telšių apskrities gyventojais 50–75 metų sulaukę suvalkiečiai taip pat galės dalyvauti prevencinėje programoje.

Storosios žarnos vėžys užima trečiąją vietą pagal sergamumą tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Pastarosioms labiau už šį grasina krūties ir gimdos piktybiniai navikai, o vyrai dažniau suserga plaučių ir skrandžio vėžiu. Storosios žarnos vėžys sudaro maždaug 9 proc. visų naujai nustatomų piktybinių navikų ir per metus jo diagnozuojama 1600 naujų atvejų.

Diagnozuoti reikia anksti

Žurnalistus su storosios žarnos vėžio gydymo galimybėmis supažindinęs ir tiesioginės transliacijos metu operaciją komentavęs Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. Kęstutis Strupas skatino žmones dalyvauti prevencinėse programose. Anksti nustačius storosios žarnos vėžį, kur kas pagerėja gydymo efektyvumas ir padidėja tikimybė pasveikti.

– Storosios žarnos navikų gydymo efektyvumas priklauso nuo jų stadijos, – teigė prof. K. Strupas – Jei diagnozuojame ankstyvų stadijų naviką, didžioji dalis mūsų pacientų visiškai pasveiksta ir gyvena daug metų.

Tačiau viena didžiausių šio vėžio problemų ir yra ta, kad, nesant ankstyvų ligos požymių, dažniausiai diagnozuojamas vėlyvų stadijų žarnyno vėžys.

Simptomų nejautė

Savo ligos istoriją žurnalistams atskleidusi tik prieš porą savaičių išoperuota 59-erių vilnietė Danutė Makauskienė sakė net neįtarusi, kad serga storosios žarnos vėžiu.

Į savo šeimos gydytoją ji kreipėsi norėdama pasitikrinti akis, mat per naktį po jomis susidarydavo „kapšai“ ir sumažėdavo tik į vakarą.

Šeimos gydytoja patarė pacientei dalyvauti prevencinėje programoje – pirmiausia atlikti slapto kraujo išmatose testą. Kai testo rezultatas buvo teigiamas, moteriai atlikta kolonoskopija, o vėliau – operacija.

D. Makauskienė prisipažino anksčiau jokių skausmų ar simptomų nejutusi. Vieninteliai ją stebinę dalykai – padidėjęs potraukis saldumynams ir krintantis svoris, tačiau jiems moteris didelės reikšmės neteikė.

Dabar vilnietė džiaugiasi, kad laiku kreipėsi į medikus. Jai atlikta nesudėtinga invazinė laparoskopinė operacija.

Nėra ko bijoti

Santariškių klinikų medikai aiškino, jog kolorektaliniai navikai laikomi vienais iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto pakitusių ląstelių darinių. Ankstyvose ligos stadijose galimi paprastesni gydymo būdai – endoskopinės operacijos, kai nereikia jokių pjūvių pilve. Vėlesnių stadijų vėžiu sergantiems žmonėms tinka laparoskopinė chirurgija, kuri pasižymi greitesniu paciento sveikimu ir grįžimu prie įprasto gyvenimo negu operacijos atliekant pjūvį. Ankstyvoji diagnostika smarkiai padidina visiško pasveikimo tikimybę.

– Pacientams nėra ko bijoti, nes liga gydoma moderniai, be skausmo, žmonės greitai grįžta namo ir į darbą, – žurnalistams aiškino storosios žarnos vėžį gydantis medikas doc. Paulius Žeromskas.

Žurnalistams buvo leista stebėti modernią storosios žarnos vėžio operaciją laparoskopu, kai pacientui atliekami tik minimalūs pjūviai, o vidaus vaizdas stebimas ekrane. Tokią operaciją paprastai atlieka du chirurgai ir slaugytoja. Per nedidelį, siekiantį iki 1,5 cm, pjūvį įleistais instrumentais, kurių vienkartinio komplekto kaina siekia 900–1000 litų, chirurgai vidutiniškai darbuojasi apie 3 val., itin sunkiais atvejais gali prireikti ir šešių.

Nenori tirtis

Anot K. Strupo, net ir vėlyvose navikų stadijose negalima pasiduoti. Įmanoma padėti ir tiems pacientams, kuriems vėžys metastazavo į kepenis ar plaučius, taip pat anksčiau laikytiems nepagydomais, kuriems navikas išplitęs pilvaplėvėje. Tačiau blogiausia, kad žmonės varžosi tirtis šią organizmo sritį. Iš tų, kurie dalyvauja prevencinėje programoje ir kuriems nustatomas kraujas išmatose, o tai reiškia riziką susirgti storosios žarnos vėžiu, tik 66 proc. padaroma kolonoskopija. Trečdalis užsiregistravusių, tačiau neatvykusių į apžiūrą žmonių aiškina neturėję laiko arba išsigandę tyrimo. Storosios žarnos vėžio prevencinės programos koordinavimo grupės pirmininkas prof. K. Strupas pripažino, kad procedūra nėra iš maloniųjų, tačiau dažniausiai ji atliekama taikant bendrą nejautrą, kad pacientams tyrimas būtų kuo lengvesnis. Santariškių klinikose per metus atliekama 2600 kolonoskopijų, iš jų apie 350 – pagal prevencijos programą.

Pirmiausia – testas

Mūsų apskrities gyventojams, kurie tik po kelių mėnesių turės galimybę dalyvauti nemokamoje prevencijos programoje, prof. K. Strupas siūlė nedelsti ir būtinai pasinaudoti galimybe išsitirti.

Kartą per dvejus metus 50–75 metų pacientams šeimos gydytojas turi pasiūlyti atlikti nesudėtingą slapto kraujavimo testą.

Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti tik po dvejų metų. Jeigu atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas pacientą siunčia pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai. Prireikus per ją gali būti atliekama ir biopsija.

Slaptas kraujavimas dar nereiškia, kad žmogus serga vėžiu. 60–70 proc. atvejų kraujavimą sukelia polipas ar adenoma. Tačiau labai svarbu šiuos darinius pašalinti laiku, nes per 10–30 metų iš jų gali išsivystyti vėžys, o tada lauks sudėtingesnis gydymas.