Ūkyje plepa antys ir klykauja povai

Renata VITKAUSKIENĖ

Žužu, Žožo, Pokas, Žiuržetė, Piratas, Varpelis, Tulpelė, Princesė, Burbulas – taip savo prižiūrimus dekoratyvinius paukščius vadina Janina Mačiulienė. „Lyg pajuokaudami pradėjome, o dabar jau kelinti metai savo malonumui, dėl grožio ir įdomumo turime tokį ūkį“, – sakė moteris.


Pradėjo nuo kiaulaitės

Tiesa, pats pirmasis ypatingas augintinis ūkininkų Mačiulių namuose buvo kiaulaitė, gimtadienio proga padovanota šeimininkui Vincui. „Gaila, kad Pegės jau nepamatysite… Nugyvenusi 7 ar 8 metus nuo senatvės nugaišo. Tai buvo lietuviškos ir Vietnamo kiaulių mišrūnė. Ji visus svečius pasitikdavo, pati į kaimą išeidavo, geležinkelio stoty buvo… – aprodydama egzotišką ūkį jo pradžią prisiminė Didžiųjų Šelvių kaime gyvenanti J. Mačiulienė. – Būdavo, aš vienoje gėlyno pusėje tulpes ar narcizus sodinu, o Pegė kitoje jau iškasa.“


Į rankas nepaimsi

Dabartiniai Janinos augintiniai – puošnūs įvairiausių rūšių fazanai ir povų pora, spalvingos dekoratyvinės antys, karingi gaidžiai ir ramesnės jų vištaitės, įvairūs balandžiai. Šeimininkė juos jaukiai šnekina, grožisi, lesina, bet pasidžiaugti gali tik per atstumą. „Dekoratyvinius paukščius imti į rankas nėra gerai. Jeigu bandai, jie meta plunksnas. Galbūt taip paukščiai instinktyviai bando apsisaugoti, kad jų nepagautų. Svetimus smalsuolius jie pakenčia, nesislepia, jeigu tik šie nesitaiko jų paliesti“, – pasakojo Janina.

Mačiulių paukštyno pasididžiavimas – povai Pokas ir Žiuržetė. „Riksmo pilni, tikri triukšmadariai! Kol patelė deda kiaušinius, tol Pokas dar demonstruoja savo grožį. Ir dabar rytais vis išskleidžia uodegą. O po Joninių uodegos plunksnas pradės mesti, – pasakojo Janina. – Povas tai daro gana įdomiai: pameta vieną plunksną, atsisuka, vis pasižiūri, ar aš pasiimu, tada kitą meta.“ Juokiamės, kad Pokas turbūt ir pats supranta, koks gražus yra.


Išsipusto prieš poravimąsi

Kol grožimės povu, nepaliauja kvaksėjusios antys. „Urvinės antytės – šnekutės. Jeigu tik priėjai, jos bendrauti nori, pasakų pilnos, – pasakojo J. Mačiulienė. – Kad urvinės antys dėtų kiaušinukus, į savo lizdą jos turi nusigauti tarytum tuneliu, kad per jį įlįstų ir pasislėpusios gilumoje, tamsoje susisuktų lizdelį. Kitaip jos nedės kiaušinių ir neperės.“

Plėsti „plunksnuotą ūkį“ labiausiai rūpi V. Mačiuliui. Šį pavasarį paukštyne apsigyveno dailios mandarininės antys, kurias ūkininkai parsivežė iš Balstogės. Šitos naujakurės savo puošnumą jau parodė, o iš Čekijos pavasariop parsigabenti retos rūšies fazanai dar jauni, bręstantys ir atrodo kukliausiai iš visų savo gentainių, nes savo grožio kol kas dar neatskleidė.

„Fazanų puošnumas išryškėja prieš kiaušinių dėjimą. Gamtoje taip sutverta, kad patinėliai labai gražūs, ypač įspūdingos paukščių uodegos, o jų pačiutės kuklios, pilkos, kad liktų nepastebėtos“, – sakė J. Mačiulienė, rodydama vienas už kitą puošnesnius deimantinius, auksinius, sidabrinius, karališkuosius, bananinius fazanus.

Tarpusavyje panašiausia pora yra ausytieji fazanai Žužu ir Žožo. Tik pagal kojų pentinus galima atskirti, kur patinėlis, o kur patelė.


Išsirito jaunikliai

Medžioklinių ir kaukazietiškų fazanų pašonėje buvo apgyvendintas ypač karingą išvaizdą ryškiai margomis pasišiaušusiomis plunksnomis demonstruojantis gaidys Piratas.

„Agresyvus, šoka į akis ir pešasi kaip padūkęs. Kaip atrodo, toks ir yra!“ – temperamentingą paukštyno senbuvį apibūdino J. Mačiulienė. Tad konfliktiškos prigimties Piratą teko perkelti į ūkinį pastatą, į kaimynystę kochinchinų veislės paukščiams: vištaitei ir gaidžiukui bei, atrodo, taikiems didiesiems gaidžiams. Triukšmingiausias iš visų gaidžių – vadinamasis cinkutis, čaižia giesme šeimininkus kasdien punktualiai pažadinantis ketvirtą valandą ryto.

„Fazanai ir balandžiai sugyvena draugiškai. Jie net ir per didžiausius praeitos žiemos šalčius buvo lauke. Aptvarus pridengėme, padarėme užuovėją ir šitie paukščiai sėkmingai peržiemojo“, – tvirtino šeimininkė.

Panašu, kad dabar balandžiai Burbulas ir Princesė stengiasi išperėti jauniklį. Savo išvaizda, puikiai derančia su jam duotu vardu, Burbulas rodo, kad saugo lizdą nuo svetimų akių.

„Šiemet pirmi metai, kai surinkome kiaušinukus ir vežėme perinti inkubatoriuje. Mat patiems paukščiams nelabai pavykdavo išsiperėti jauniklių. Kai palikdavome visą procesą savieigai, iš kelių kiaušinių belikdavo vienas ar du. Dabar sidabriniai ir bananiniai fazanai kiaušinių padėję, sidabrinio pačiutė, atrodo, jau ir peri“, – lydėdama prie jauniklių pasakojo J. Mačiulienė. Stebėti į vieną gardelį suleistus paukščiukus turėtų būti įdomu, nes dabar jie kone visi vienodi ir dar visai neaišku, koks gražuolis iš kurio išaugs.