Ugnis šeimą paliko be namų

Eglė MIČIULIENĖ

Darbšti Matlaukyje gyvenančių Gelbūdų šeima, daug metų kūrusi jaukius namus, per vieną akimirką liko be turto ir pastogės. Viską pasiglemžė ugnis.

Išplito žaibiškai

Nelaimė matlaukiečius užklupo ankstų šeštadienio rytą, apie pusę aštuntos. Ūkiškai gyvenantys Gelbūdai tokiu laiku jau būna spėję apeiti ūkį, pašėrę gyvulius.

– Parėjau iš ūkinio pastato, nešvarius drabužius sumečiau į rūsyje stovinčią skalbyklę. Buvo savaitgalis, tad nutariau, kol vaikai atsikels, dar kiek prigulti ir pati, – pasakojo Vilija Gelbūdienė.

Iš rūsio besiskverbiančią dūmų smarvę pirmas pajuto aštuoniolikmetis sūnus Povilas. Nuo to laiko, kai Vilija parėjo iš ūkinio pastato, buvo praėję gal 20 minučių. Vaikinas atskubėjo pas mamą stebėdamasis, kad kažkaip negerai užkurta krosnis, nes rūsys pilnas dūmų. Išsigandusi V. Gelbūdienė puolė rūsio link, tačiau buvo per vėlu – apačioje jau pleškėjo ugnis.

– Išlėkiau basa į lauką šaukti vyro. Jis dar bandė įeiti, bet nepavyko, viskas degė atvira liepsna. Spėjome pakelti jaunesnį sūnų ir visi keturi išlėkėme per duris… – kalbėjo nuo patirto siaubo dar neatsigavusi moteris.

Nuo šaldytuvo

Namo rūsyje šeimininkai buvo įsirengę antrą virtuvę – joje ir būta ugnies židinio.

V. Gelbūdienė iš pradžių galvojo, kad gaisrą sukėlė tą rytą jos įjungta skalbyklė, tačiau vėliau pareigūnai konstatavo, jog ugnis plykstelėjo nuo šaldytuvo laidų. Nuo ko užsidegė dar nesenas šaldytuvas, galima tik spėlioti.

– Anksčiau būdavo, kad namuose įjungus kelis prietaisus „iššaudavo“ saugikliai, svilo laidai. Todėl absoliučiai visą elektros instaliaciją pakeitėme nauja. Bet tai nuo nelaimės neišgelbėjo. Matyt, šaldytuvo laiduose įvyko trumpasis jungimas, – svarstė prislėgta V. Gelbūdienė.

Šeima liko be namo, daiktų, pinigų ir dokumentų – viskas sudegė, o ko neprarijo liepsna, tas buvo sulieta suodžiais persisunkusiu vandeniu.

Kaime pritapo

Į kaimą Gelbūdai atsikraustė prieš 22 metus, kai įvykus politiniams pokyčiams mieste tapo striuka su darbais. Vilija liūdnai šypteli, jog Matlaukyje pradėjo gyvenimą „nuo nulio“.

– Davė mums namuką, kad ateičiau į fermas karvių melžti. Turėjome vieną sofutę, nedidelę sekciją ir televizorių, – prisiminė moteris.

Matlaukio bendruomenės pirmininkė Ramutė Raulušonienė pasakojo, jog Gelbūdai – geri, darbštūs ir aktyvūs žmonės, stengęsi įsitvirtinti nuo pat pirmos dienos.

V. Gelbūdienė yra ir kaimo bendruomenės tarybos narė.

Pati Vilija su kitomis kaimo moterimis tą bendruomenę prieš vienuolika metų ir kūrė. Užsiimdama aktyvia veikla, tuo metu V. Gelbūdienė bandė atsigauti po dar didesnės šeimą ištikusios nelaimės: prieš 12 metų žuvo keturiolikmetė Gelbūdų dukra.

– Turėjau užsiėmimą, kad neišeičiau iš proto, – dar ir dabar negalėdama sutramdyti ašarų prisipažino Vilija.

Priėmė sesuo

Po gaisro į savo namus padegėlius priėmė V. Gelbūdienės sesuo. Sukrėsta šeimyna dar nežino, ar pavyks atstatyti namą. Betoninė jo dalis išliko, bet viskas persismelkę suodžiais, dūmų smarve. Matlaukio gyventojai Algimantas ir Ona Pričkaičiai nelaimės ištiktai šeimai pasiūlė prisiglausti name, kuris liko tuščias į miestą išsikrausčius jų dukrai. Iš Vilniaus parskubėjęs vyriausias Gelbūdų sūnus dabar šiame pastate padeda prijungti elektrą, vandenį, sutvarkyti kūrenimo įrenginius.

– Gyvename ūkiškai, dirbame, tad galėtume lengviau atsitiesti, bet turime dar ir paskolų, už kurias pirkome žemės ūkio technikos. Juk nelaukėme nelaimės… Buvome pasiskaičiavę, kad duonai, drabužiui užtenka – ir pasiskolinome iš bankų, – lingavo galvą V. Gelbūdienė.

Gelbūdų šeima guodžiasi tik tuo, jog būstą buvo apsidraudę, tad dalį pinigų atgaus.

Laimė, kad nuo ugnies buvo išgelbėti ūkiniai pastatai su gyvuliais. Liko ir žemės ūkio technika, už kurią pinigus reikia grąžinti bankams.

Dėkingi už pagalbą

Namų netekę Gelbūdai vieni su savo bėda neliko.

– Padėjo visi, kiek kas galėjo. Žmonės atnešė drabužių, pinigų. Kaimynai, draugai, giminės, visi kaimo gyventojai nešė iš visų kampų po trupinį. Ir prie apdegusio namo visi pagelbėjo. Padėti sutvarkyti gaisravietę atvyko ir vyresnėlio Povilo, besimokančio Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriuje, grupės draugai su klasės vadovu Kęstučiu Rogovu. Viena moteris iš Kybartų atvežė apvilktos patalynės. Atvažiavo Kybartų „Saulės“ progimnazijos mokytoja Laima Lukoševičienė, kuri moko jaunesnį sūnų dešimtmetį Aurimą, atvežė surinkusi pinigėlių. Jų surinko ne tik 4a klasės vaikai, bet suaukojo visa mokykla. Mano draugė Viktorija Ustinovienė, paėmusi Aurimą tiesiai iš gaisravietės, nusivežė į miestą, aprengė nuo galvos iki kojų, nupirko net ir kuprinę. Visų neišvardysiu, bet žmonės tikrai labai geri ir draugiški, – graudinosi Vilija ir vis kartojo, kad visiems pagelbėjusiems jų šeima labai dėkinga.