Į plaučius traukiame sveikatai pavojingas medžiagas

Eglė MIČIULIENĖ

Aplinkosaugininkai kiekvienais metais primena: individualius namus galima šildyti tik netaršiu, sveikatai nekenksmingu kuru. Už atliekų deginimą gali tekti susimokėti baudą ir atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Padaugėja kietųjų dalelių

Šaltuoju sezonu vaikščiojant po gyvenamųjų namų kvartalus kartais plūsteli toks dūmų tvaikas, kad praeiviai nosis iškart skuba kišti po šalikais.

Kiekvienais metais šildymo sezonu padidėja oro užterštumas individualių namų rajonuose. Aplinkos apsaugos agentūra didesniuose miestuose įtaisytais įrenginiais fiksuoja padidėjusį kietųjų dalelių kiekį ore.

Taršą paprastai sukelia nepalankios meteorologinės sąlygos ir intensyvus individualių namų kūrenimas, ypač – akmens anglimis, durpių briketais ar net neleistinomis medžiagomis.

Nustatyta, jog kūrenant anglimis oro tarša yra 3–4 kartus didesnė nei šildantis malkomis, tad gyventojai dažnai raginami paieškoti alternatyvių kuro variantų. Jau ne kartą imtasi iniciatyvos apskritai uždrausti pastatų šildymą akmens anglimis bei durpių briketais, bet toks kūrenimo būdas vis dar leidžiamas.

Kūrenimui neskirta

Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Audronė Pėčelienė sakė, jog kad ir koks prastas kvapas sklistų iš teritorijų, aplinkosaugininkai baudžia tik vienu atveju – kai deginamos atliekos ir kūrenimui neskirtos medžiagos.

„Žmonės sugalvoja deginti įvairius dalykus: plastiką, buitines, tekstilės atliekas, baldus, padangas, laidus, net cheminėmis medžiagomis apdorotus pabėgius. Vienas šiukšles sukrauna į krosnį, kitas neša už tvarto ir padega. Visais atvejais tai laikoma įstatymo pažeidimu“, – sakė A. Pėčelienė.

Tokie atliekų degintojai pažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 str. 2 punktą. Teršalų išmetimas į orą užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų.

Praėjusiais metais mūsų rajone buvo nustatyti ir nubausti 5 atliekas deginę asmenys. Iš jų 4 atvejais buvo kūrenami tekstilės gaminiai (dėvėti drabužiai), buitinės atliekos ir seni baldai, o vienas iš pažeidėjų pleškino automobilių ardymo ar remonto metu susidariusias atliekas. Prieš tai, 2022-aisiais, užfiksuoti 7 tokie atvejai – taigi gerai jau tai, kad pastebima atliekų deginimo mažėjimo tendencija.

Turės atlyginti žalą

Šiemet per pirmąjį metų mėnesį aplinkosaugininkai rajone užfiksavo 2 atliekų deginimo atvejus. Gyventojai savo krosnis kūreno automobilių ir baldinėmis atliekomis.

„Iš Šeimenos seniūnijos gavome pranešimą, kad transporto priemonių remonto veiklą vykdantis asmuo degina atliekas. Nuvykę apžiūrėjome krosnį ir skundas pasitvirtino. Asmeniui pasiūlyta gera valia atlyginti aplinkai padarytą žalą (kai neįmanoma nustatyti sudegintų atliekų kiekio, numatyta 100 eurų suma). Taip pat bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jei per 40 kalendorinių dienų žmogus neapmokės aplinkai padarytos žalos, jam bus suskaičiuota didesnė bauda“, – pasakojo A. Pėčelienė.

Antruoju atveju buvo pranešta apie aplinkiniams orą smardinantį Kybartų gyventoją. Jis į savo krosnį buvo įmetęs… seną medinę garso kolonėlę. Šio vyriškio laukia ta pati procedūra, kaip ir minėto matuliškiečio.

Šlapios malkos – blogai

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai aplinkosaugininkų gaunami skundai nepasitvirtina. Pavyzdžiui, šiemet inspektorius kaimynai iškvietė pas gyventojus, iš kurių kamino vertėsi juodi dūmai. Atvykę aplinkosaugininkai išsiaiškino, kad krosnį žmonės kūreno ne kokiomis nors šiukšlėmis, o gerai neišdžiūvusiomis malkomis.

Šlapios medienos deginti nedraudžiama, tik vargu ar tai naudinga pačiam būsto savininkui. Kai kurui naudojama per drėgna mediena, degimo procesas neefektyvus, kadangi išsiskyrusi energija sunaudojama medžiui džiovinti, o ne patalpoms šildyti. Be to, deganti drėgna mediena į aplinką išskiria daugiau teršalų. Kad malkos nėra sausos, galima įsitikinti, kai joms degant girdimas šnypštimas.

Deja, net ir atliekas bei pavojingas medžiagas deginančius asmenis aplinkosaugininkai nustato ne visada. Jei kas nors įmes į krosnį seną batą ar megztinį, aplinkiniai gyventojai tikrai pajus smarvę, tačiau atvykę aplinkosaugininkai jokių įrodymų gali jau neberasti.

Tad daugiausia tokiais atvejais padėtų pačių gyventojų sąmoningumas. Žmogus turėtų įvertinti, kad sukūrenęs kažkokį šlamštą jis užterš ne tik orą, kuriuo kvėpuoja pats ir jo šeima, bet ir savo kūrenimo įrenginius. Dūmtraukio, kietojo kuro katilo sienelės apsineš suodžiais, juos teks valyti dažniau, pablogės šilumos perdavimas į patalpas, kils gaisro pavojus. Taigi naudos iš to nebus niekam.

Verta žinoti ir tai, kad netinkamai prižiūrimi kaminai ir židiniai į aplinką papildomai išskiria kenksmingas medžiagas net ir naudojant tinkamą (išdžiovintą bei sausą medieną, medžio pjuvenų briketus ar granules) kurą.

O blogiausia, kad kūrenimas draudžiamomis medžiagomis ypač kenkia sveikatai ir ilgainiui gali sukelti įvairių kvėpavimo takų ligų.

KUR KREIPTIS?

• Pastebėję neteisėtai deginamas atliekas ar kitas medžiagas, kurios nepriskiriamos kurui, gyventojai turėtų kreiptis Skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Tuomet Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai galės operatyviai reaguoti į pažeidimą.

• Nufotografavę ar nufilmavę pažeidimą darančius asmenis, šią informaciją (nuotraukas ar vaizdo įrašą) siųskite el. paštu info@aad.am.lt. Jei kyla klausimų dėl aplinkos apsaugos reikalavimų, konsultacijos galite kreiptis telefonu 8 700 02 022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.