Situacija Vilkaviškio rajone įvertinta kaip viena prasčiausių

Dangyra APANAVIČIENĖ

Finansų ministerija yra paskelbusi šalies savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą (GKI). Vilkaviškio rajonas tarp 60 Lietuvos savivaldybių pagal bendrą gyvenimo kokybę 2022 metų reitingo lentelėje likęs trečias nuo galo.

Vertino šešiose srityse

GKI sudariusi Finansų ministerija bendrą gyvenimo kokybę 2022 metais šalies savivaldybėse įvertino pagal 40 rodiklių 6 srityse. Buvo vertinama materialinės gyvenimo sąlygos, gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas, sveikatos, švietimo paslaugos, demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas, viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.

Į TOP savivaldybių penketuką pateko ne pirmus metus lyderiaujantis Vilniaus miestas su 1, 0014 siekiančiu indeksu, kai šalies vidurkis buvo 0, 58. Antroje vietoje liko Kaunas (0, 797), trečioje – Klaipėdos miestas (0, 779), ketvirtoje – Kauno rajonas (0, 774) ir penktoje – Birštono savivaldybė (0, 74).

Gerai įvertinta gyvenamoji aplinka ir sveikatos paslaugos

Vilkaviškio rajono savivaldybės, deja, tenka ieškoti paskutiniame reitingo penketuke.

Vertinant bendrą gyvenimo kokybę 2022 metais žemiausias GKI rodiklis buvo nustatytas Skuodo rajono savivaldybėje (0, 452) – 60 vieta, toliau seka Kalvarijos savivaldybė (0, 453) – 59 vieta, Vilkaviškio rajonas (0, 464) – 58 vieta, Lazdijų rajonas (0, 473) – 57 vieta ir Kelmės rajonas (0, 476) – 56 vieta.

Visgi vertinant mūsų rajono savivaldybę atskirose srityse matyti, kad, pavyzdžiui, pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo indeksą esame maždaug apie vidurį ir užimame 32 vietą. Pagal sveikatos paslaugas savivaldybė įsitvirtinusi 35-oje vietoje, o pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo rodiklius – 44-oje. Tačiau likusiose srityse – švietimo paslaugų, materialinių gyvenimo sąlygų, gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo indeksuose – Vilkaviškio rajono savivaldybė yra kone paskutinė.

Lenkia ir kaimynai

Gerokai mus lenkia ir artimiausi kaimynai, išskyrus Kalvarijos savivaldybę, kurioje gyvenimo kokybė įvertinta prasčiausiai. Ši savivaldybė užima paskutiniąsias vietas beveik visose GKI pozicijose ir bendrame reitinge likusi priešpaskutinė.

Apskrityje lyderiaujanti Marijampolės savivaldybė bendroje lentelėje užima aukštą 17 vietą, Kazlų Rūda – 31-ą, o Šakių rajonas – 42-ą.

GKI pirmą kartą viešai buvo pristatytas 2021 metais. Tačiau vertinimas vyksta jau nuo 2013 m. Nors per dešimtmetį Vilkaviškio rajono savivaldybė ir padarė pažangą, tačiau ryškesnių rezultatų kol kas nėra pasiekusi.

2013–2016 m. Gyvenimo kokybės indekse tarp 60 savivaldybių buvome užėmę 59 vietą, 2017–2019 m. ir 2021 m. – 58-ą, o aukščiausią poziciją Vilkaviškio rajonas buvo pasiekęs 2020 m., kai užėmė 57-ą vietą.

Situaciją pakeistų investicijos

Savivaldybės meras Algirdas Neiberka, paprašytas pakomentuoti situaciją, neslėpė, kad rezultatai nėra džiuginantys. Tačiau jis pabrėžė, kad kitų savivaldybių aukštesnės vietos indekse savaime nereiškia, jog ten sklandžiai veikiama visose srityse. Pasak Savivaldybės vadovo, visur yra problemų, o sudarant reitingus labai svarbu, kokie rodikliai yra pateikiami ir lyginami.

„Kalbant apie gyvenimo kokybę manau, kad ne mažiau svarbus yra ir toks rodiklis, kaip, pavyzdžiui, švarus oras, kuris mūsų rajone – pats švariausias iš visų penkių Marijampolės apkrities savivaldybių“, – sakė meras.

Jis teigė, kad yra ir daugiau kriterijų, kuriuos lyginant savivaldybes vertėtų įtraukti į vertinimą.

„Tarybos kolegijos posėdyje neseniai apsvarstėme Vilkaviškio rajono savivaldybės 2024–2026 metų strateginį veiklos planą, kuris penktadienį bus tvirtinamas Tarybos posėdyje, ir matėme, kad pažanga kai kuriose srityse yra akivaizdi“, – kalbėjo A. Neiberka.

Pasak mero, Vilkaviškio rajono savivaldybė visoje apskrityje yra parengusi ir įgyvendinusi daugiausia investicinių projektų pagal Regionų plėtros programą. Tiesioginės užsienio investicijos vienam rajono gyventojui lyginant su 2021 metais, mero teigimu, išaugusios 32 proc., veikiančių ūkio subjektų 2022 m. padaugėję 9 proc., individualią veiklą vykdančių gyventojų skaičius padidėjęs beveik 7 proc.

„Situacija gerėja ir ji iš esmės pasikeistų, jeigu į rajoną ateitų bent vienas stambus investuotojas, kuris sukurtų naujų darbo vietų. Investicijos automatiškai išaugintų ir daugelį kitų rodiklių, kurie yra tarpusavyje susiję“, – įsitikinęs Savivaldybės vadovas.

Tikslas – mažinti atskirtį

Savivaldybių GKI sudarytas siekiant išanalizuoti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp šalies savivaldybių, išsiaiškinti jų priežastis, kad įrodymais grįstais sprendimais viešajame sektoriuje, Finansų ministerijos teigimu, būtų prisidedama prie atskirties tarp savivaldybių mažinimo.

Daugiau informacijos apie kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą bei pokyčius per 2013–2022 m. laikotarpį galima rasti Finansų ministerijos svetainėje Lietuvosfinansai.lt adresu https://bitly.ws/3cM6P .