Mirė kraštietis Algimantas Kezys

Šiąnakt, vasario 23 d., Anapilin iškeliavo garsus išeivijos fotografas ALGIMANTAS KEZYS, gimęs 1928 m. Vištytyje, ilgą laiką gyvenęs Čikagoje.

Pastaruosius mėnesius jis gyveno pas seserį Bostone ir sunkiai sirgo. Jam buvo 86-eri.

„Pasaulis yra pilnas grožio ir prasmės, tad jo užteks visiems. Tik reikia jį atrasti, juo grožėtis ir savaip transformuoti. Koks yra tas „savaip", toks turi būti ir kelio pasirinkimas.

Mano kelias – tai lyg kokio keliauninko, kurį žavi saulėlydžiai, šešėliai, atspindžiai, kartais ir veidai. Savo nuotraukose nieko nebandau įrodinėti, nieko nereklamuoju, tik dalinuosi džiaugsmu, kad atradau grožio spindulį kurioje nors žemės kertelėje."

Pradžios mokyklą A. Kezys pradėjo lankyti Kybartuose, vėliau mokėsi Vilniaus III-oje gimnazijoje. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, mokyklos baigimo diplomą įsigijo Dypholco lietuvių gimnazijoje. 1950 m. apsigyveno JAV, įstojo į jėzuitų vienuolyną. 1959 m. baigė filosofiją Lojolos universitete Čikagoje. 1961 m. įšventintas kunigu. Dirbo jaunimo organizacijose, rūpinosi jų spauda. Redagavo laikraštį „Žvaigždė“. Jo iniciatyva 1966 m. Čikagoje įsteigtas Lietuvių fotoarchyvas (dab. Stasio Budrio archyvas), iki 2002m. jam vadovavo. Nuo 1977 m. Amerikos lietuvių bibliotekos leidyklos vienas steigėjų ir vadovas. Devintojo dešimtmečio viduryje atsisakė kunigystės.

Fotografijos menu A. Kezys susidomėjo dar būdamas studentas, apie 1958 m. Sukūrė miesto ir kaimo architektūros, gamtos, abstrakčių vaizdų. Fotografijos metaforiškos, lakoniškos kompozicijos, itin raiškių formų. Nuo 1963 m. rengia individualias fotografijos parodas JAV, Kanadoje, Pietų Amerikos, Europos šalyse. Lietuvoje surengta daugiau, kaip 10 kasmetinių parodų. Redagavo ir išleido monografijų, dailės ir fotografijų albumų. Parengė ir išleido apie 40 meno albumų, knygų. Sukūrė dokumentinių filmų apie lietuvių išeivijos žymius asmenis, kultūros įvykius. Sukaupė lietuvių dailės archyvą. Jo fotografijų turi įvairūs muziejai, iš jų – Čikagos meno institutas, Moderniojo meno muziejus, Metropolitano meno muziejus (abu Niujorke), Nacionalinė biblioteka Paryžiuje.

„Santakos“ info