Prieš žaibišką ligos eigą medicina bejėgė

Eglė KVIESULAITIENĖ

Baisi gėla Opšrūtų kaime (Pilviškių sen.) gyvenančių Kasiliauskų šeimai neleidžia susitaikyti su skaudžia netektimi. Iki tol sveiko ir tvirto it ąžuolas vyro gyvybė užgeso per savaitę. Artimieji ieško atsakymo, ar tikrai medikai padarė viską, kad 35-erių metų Alvydo gyvybė būtų išgelbėta.


Sužinoti tiesą

Šią savaitę per respublikinę žiniasklaidą nuvilnijo skandalas, dėl kurio aiškintis teko ne tik Vilkaviškio ligoninės vadovams, bet ir sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtei. Būtent į ją laišku kreipėsi neseniai mirusio Opšrūtų kaimo gyventojo Alvydo Kasiliausko sesuo Laima. Marijampolėje gyvenanti moteris kaltino vilkaviškiečius medikus, jog šie jos broliui laiku nenustatė diagnozės ir nesuteikė reikiamos pagalbos. Netekties skausmo kamuojama sesuo tvirtino, kad vėliau Alvydą gydę, tačiau iš mirties nagų taip ir neištraukę Kauno medikai stebėjosi vilkaviškiečių kolegų abejingumu ar nekompetencija. Neva keliolika valandų, per kurias nebuvo suteikta reikiama pagalba, galėjo būti lemtingos, o laiku suleisti antibiotikai galėjo išgelbėti gyvybę.

Opšrūtuose gyvenantys Alvydo tėvai Janina ir Jonas Kasiliauskai pripažino, jog toks kreipimasis į ministrę buvo visos šeimos sprendimas. Paminėti Alvydo mirties ketvirtinių į tėvų namus susirinkę dvi seserys ir brolis nutarė išsiaiškinti, kas kaltas dėl taip ne laiku į amžinybę iškeliavusio jų jauniausio brolio lemties. Tvirtas, miškų urėdijoje dirbęs, savaitgaliais į medžioklę su draugais traukdavęs ir, rodos, sveikata niekada nesiskundęs vyras užgeso vos per kelias dienas, artimiesiems spėjęs pasiskųsti ausies skausmu. Be tėvo liko pirmą klasę baigianti dukrelė ir vos trejų metukų sūnus.

– Tenorime žinoti tiesą, ar Alvydą buvo įmanoma išgelbėti, ar ne, – laiško ministrei tikslą atskleidė su jaunėlio netektimi negalinti susitaikyti mama.


Skaudėjo ausį

J. Kasiliauskienė puikiai prisimena tą sekmadienį, kai nulipęs iš antro aukšto, kur jų namuose gyveno kartu su šeima, Alvydas paklausė, ar mama neturinti vaistų nuo ausies skausmo. Moteris pasiūlė kamparo aliejaus, sūnus pasitepęs, bet geriau pasijutęs tik trumpam. Todėl vėliau paskambino tame pačiame kaime gyvenančiai seseriai. Ši vaistų nuo ausies skausmo taip pat neturėjo, todėl patarė broliui vykti į ligoninės Priėmimo skyrių, kur medikai suleisią efektyvesnių vaistų.

Kiek pasvarstęs apie 14 val. Alvydas sėdo į mašiną ir išvyko į Vilkaviškį. Priėmimo skyriuje budėjusi gydytoja apžiūrėjo ligonį, pamatavo temperatūrą ir įtarusi ausies uždegimą patarė atvykti kitos dienos rytą, kai dirbs šios srities specialistė. Kad nekankintų skausmas, ligoniui buvo suleista analgetikų.

Alvydo mama prisipažino, jog tuomet didelio nerimo dėl sūnaus sveikatos nejutusi. Iš vakaro Alvydas darbavosi miške, šeštadienio popietę norėjo baigti pjauti krūmynus. Vyras atrodė žvalus ir sekmadienį, grįžęs iš medikų. Prieš pat 20 val. Alvydas sėdo į mašiną ir išvyko balsuoti, mat tą sekmadienį vyko rajono Savivaldybės tarybos ir mero rinkimai.

– Dar pertariau, kad jeigu skauda ausį, geriau niekur nevažiuotų. Bet Alvydas sakė privaląs atlikti pilietinę pareigą. Matyt, tuo metu jis dar blogai nesijautė, – pasakojo mama Janina.


Ligonis mirė

Tačiau ankstų pirmadienio rytą pas uošvius į pirmą aukštą nusileidusi Alvydo žmona Vilma pranešė, kad vyras tarsi nesavas. Jis sunkiai orientavosi aplinkoje ir nebekalbėjo. Tad apie 7 val. ryto žmona Alvydą skubiai atvežė į ligoninės Priėmimo skyrių. Tuomet ligonį apžiūrėję medikai iškart įtarė meningitą. Mat, be ausies uždegimo simptomų, atsirado ir sąmonės sutrikimų, buvo pakilusi temperatūra.

Atlikti kraujo tyrimai rodė pakitimus, kuriuos gali sukelti bakterinis susirgimas. A. Kasiliauskas buvo skubiai išvežtas į Kauno klinikas, o ten jį apžiūrėję ir vilkaviškiečių spėjamai diagnozei pritarę medikai nukreipė į infekcines ligas gydančią Kauno klinikinę ligoninę.

Tačiau ligonio būklė kasdien vis blogėjo, o po kelių dienų jauno vyro gyvybė užgeso.


Jaučiasi teisūs

Po šio skaudaus įvykio abejingumu ir nekompetencija apkaltinti Vilkaviškio ligoninės medikai savo kaltės nepripažino ir abejojo, ar kauniečiai kolegos galėjo kalbėti taip, kaip tvirtino A. Kasiliausko artimieji. Mat tuo metu, kai ligonis kreipėsi, net ir Kauno medikai vargiai būtų įtarę ūminį meningitą.

Nors Vilkaviškio ligoninės medikai prisipažino neatlikę kraujo tyrimo, jie tvirtino, jog toks tyrimas rodytų ne konkrečią ligą, o organizmo uždegimo reakciją. Tokie patys pakitimai kraujyje vyksta ir dėl ausies ar kito uždegimo.

Vienintelis tyrimas, galėjęs patvirtinti pneumokokinio meningito diagnozę, – stuburo kanalo punkcija, kurios metu paimamas smegenų skysčio mėginys. Bet šis tyrimas, anot medikų, tikrai neatliekamas kiekvienam, besiskundžiančiam ausies skausmu.


Neišgelbėtų niekas

Vilkaviškio medikų paaiškinimą patvirtino ir A. Kasiliauską gydžiusios Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė. Profesorė paaiškino, kad liga progresavo žaibišku greičiu ir medicina buvo bejėgė.

– Net jei Vilkaviškio medikai būtų skyrę antibiotikų, paciento gyvybės tai vis tiek nebūtų išgelbėję. Pneumokokinė infekcija vystosi labai greitai, kraujo tyrimai nespėja sureaguoti ir jie nieko nerodo. Tai – ne medikų kompetencijos ar kvalifikacijos, o ligos klastingumo klausimas. Pneumokokas – labai baisus mikrobas, kurio sukeltos ligos eiga kartais būna labai greita, – aiškino prof. dr. A.Mickienė.

A. Kasiliauskas ir visa jo šeima, likus porai savaičių iki nelaimės, buvo
persirgę gripu, todėl medikai linkę manyti, jog pneumokokinis meningitas – pirminės ligos komplikacija. Kasmet Kauno klinikinėje ligoninėje nuo pneumokokinio meningito miršta vienas ar du pacientai. Tai dažniausiai jauni, tvirti, iki tol niekuo nesirgę žmonės.