Plintant pavojingai kiaulių ligai būtina laikytis saugos reikalavimų

Eglė MIČIULIENĖ

Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengtas Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis, kurio pagrindinė tema buvo afrikinio kiaulių maro (AKM) grėsmė. Aktualią temą komisijos nariams pristatė Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Gediminas Gvazdaitis.

Grėsmė – reali

Mūsų rajone AKM atvejų kol kas nėra nustatyta, tačiau, anot VMVT viršininko, grėsmė yra visiškai reali ir būtina imtis visų įmanomų saugos priemonių, kad šios pavojingos ligos išvengtume. Mat tik pernai į Lietuvą atslinkęs kiaulių maras sparčiai plinta. Nuo šių metų pradžios šalyje jau užregistruotos 66 vietos, kuriose rasti ar sumedžioti 79 AKM sergantys šernai. Latvijoje nustatytos 484 tokios vietos, Estijoje – 301, Lenkijoje – 46.

Šią vasarą AKM virusas pradėjo intensyviai brautis ir į kiaulių ūkius. Liepos 31 d. liga užregistruota mažame kiaulių ūkyje Jonavos rajone, vėliau net 10 ligos židinių nustatyta Trakų rajone bei vienas židinys Kupiškio rajone.

Iš viso nuo šių metų pradžios Lietuvos kiaulių ūkiuose užfiksuota jau 12 AKM židinių (Estijoje – 17, Latvijoje – 10, Lenkijoje – 1).

– Išryškėjo tendencija, kad ten, kur ši liga nustatyta šernams, 5–10 kilometrų spinduliu AKM užregistruojama ir kiaulių ūkyje. Užkratas parsinešamas iš gamtos, turėjus netiesioginį kontaktą su laukine fauna, – teigė VMVT viršininkas.

Reikalavimų – daugybė

Norėdami išvengti AKM, kiaulių laikytojai privalo laikytis visų biologinio saugumo reikalavimų, kurie yra išdėstyti ir VMVT parengtose atmintinėse.

Iki 10 penimų kiaulių turintiems ūkiams šiuo metu taikomi griežti bendrieji reikalavimai: draudžiama šerti kiaules maisto atliekomis ar termiškai neapdorotu pašaru; privaloma sudaryti sąlygas privačiam vet. gydytojui taikyti veterinarines priemones; įtarus, kad kiaulės serga užkrečiama liga, būtina pranešti vet. gydytojui; reguliariai naikinti graužikus, vabzdžius ir kitus kenkėjus; riboti pašalinių asmenų, transporto priemonių ūkyje lankymąsi; uždrausti darbuotojams įsinešti gyvūninio maisto; mėšlą šalinti reguliariai, gaišenas tvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka; neįsivežti ligų simptomų turinčių kiaulių; reguliariai tvarkyti teritoriją aplink kiaulių laikymo patalpas, prie kiekvieno įėjimo į tvartą ir pagalbines patalpas įrengti dezinfekcinius kilimėlius. Nuo lapkričio 11 dienos reikalavimai bus dar gerokai griežtesni.

Stambesniems kiaulių ūkiams, kuriuose laikoma daugiau nei 10 kiaulių, taikomi dar didesni reikalavimai. Didžiausiems ūkiams privaloma įsirengti šalutiniams gyvūniniams produktams skirtą konteinerį, dezinfekuoti automobilių ratus, paskirti už biologinio saugumo reikalavimų vykdymo kontrolę atsakingą asmenį, įrengti persirengimo patalpas, dušus ir kt. Tokių ūkių savininkai privalo netgi parengti neatidėliotinų priemonių programas su detaliu ūkio technologiniu aprašymu ir jų laikytis.

– Beje, daugiau vargstame su mažesniais kiaulių ūkiais, nes jie reikalavimus įgyvendina sunkiau. O didieji, laikantys per 100 kiaulių, visas būtinas priemones taiko ir saugos laikosi, – aiškino G. Gvazdaitis.

Taiko baudas

Atsakingai besielgiantys, reikalavimų besilaikantys ūkininkai AKM atveju nukentės mažiau.

Reikalavimų nesilaikantys ūkių šeimininkai ne tik negaus kompensacijų, bet ir turės susimokėti visas likvidavimo išlaidas. Anot G. Gvazdaičio, šiuo metu AKM prevencijai skiriamas didelis dėmesys, inspektoriai tikrina, kaip kiaulių laikytojai paiso biologinės saugos reikalavimų, o radus pažeidimų baudžiami, už pažeidimus taikomos griežtos sankcijos. Jei kiaulės laiku nedeklaruojamos ar laikomos netinkamomis sąlygomis, pirmą kartą taikoma iki 58 eurų bauda, nepašalinus pažeidimų ji gali siekti 350 eurų.

Reikalavimų nesilaikantis augintojas negaus ir Europos Sąjungos teikiamos paramos.

– Jei ūkininkas nenori laikytis reikalavimų, kurie yra tikrai nemaži, galbūt jam geriau neauginti kiaulių, nes nusipirkti kiaulienos bus pigiau, nei įrengti reikalavimus atitinkantį ūkį ar mokėti baudas, – aiškino G. Gvazdaitis.

Pavojus – čia pat

VMVT specialistai ta pačia tema kalbėjosi ir su privačiais veterinarijos gydytojais. Šie buvo informuoti apie biologinės saugos reikalavimus, kokias būtinas priemones privalo turėti vietoje, kokių veiksmų turi imtis ekstremalių situacijų atveju: kaip šalinami ligos padariniai, kaip dezinfekuojami tvartai, kokios duobės iškasamos, kokiu būdu deginami gyvuliai, kokios tarnybos dalyvauja procese ir pan.

– Ankstesniais metais, kalbėdami apie kiaulių marą, rodėme skaidres, kaip viskas vyksta Baltarusijoje. Gaila, bet dabar liūdnos patirties jau turime ir savame krašte – rodome, kaip kuriami laužai ir didžiuliai kiaulių kiekiai deginami Lietuvoje. Tad pavojus – visai čia pat, – pasakojo VMVT viršininkas ir dar kartą sakė norintis paraginti kiaulių augintojus laikytis visų privalomų nurodymų, kad pavojingos ligos būtų išvengta.