Kybartų pasienietis Graikiją saugojo nuo imigrantų

Eglė KVIESULAITIENĖ

Kybartų užkardoje tarnaujantis Andrius Ciganskas neseniai grįžo iš misijos Graikijoje. Drauge su kolegomis iš kitų šalių pasienietis padėjo graikų pareigūnams ieškoti nelegalių imigrantų.

Padėtų ir mums

Tik prieš savaitę iš Graikijos grįžęs Andrius dar gyvena kelionės nuotaikomis. Jau į ne pirmą misiją Europos Sąjungos valstybėse vykstantis patyręs pasienietis neslepia, kad talkinant kolegoms užsienyje tenka patirti ir sudėtingų situacijų, tačiau viešinti jas per žiniasklaidą draudžiama. Vis dėlto ši misija kiek skyrėsi nuo ankstesnių, mat teko spręsti dabar Europoje itin aktualią nelegalių migrantų problemą.

Misijas užsienio šalyse pasieniečiams organizuoja Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos išorės sienų valdymo agentūra „Frontex“. Ji atsakinga už tai, kad esant kritiškai situacijai bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje būtų sutelktos pajėgos šiai padėti. Pastaruoju metu kritiška padėtis susidarė Graikijoje, į kurią imigrantai plūsta ir jūros, ir sausumos keliais. Tačiau prireikus „Frontex“ specialiosiomis priemonėmis aprūpintus pareigūnus atsiųstų ir į mūsų šalį.

Rūpestis – ginklai

Operacijoje, kuri vadinosi „Rex Exercise 2015“, dalyvavo ne tik lietuvių bei graikų pareigūnai, bet ir vokiečiai, suomiai, prancūzai, slovakai, rumunai. Be Andriaus, drauge dirbo dar keturi pareigūnai iš Lietuvos. Tačiau su kolegomis Kybartų užkardos pasienietis susipažino tik oro uoste, kai pamatė jų rankose specialius lagaminėlius, kuriais transportuojami ginklai.

Nors kelionė vyko sklandžiai, Andrius nenori net prisiminti, kiek rūpesčių pridarė drauge gabenami tarnybiniai ginklai. Pareigūnas sakė visą laiką stresavo, mat bandė įsivaizduoti, kas būtų, jei perkraunant bagažą tranzitiniuose oro uostuose ginklas pasimestų ar nukeliautų į kitą lėktuvą, kaip neretai atsitinka su lagaminais. Laimei, ginklai nepasimetė, tačiau pareigūnams oro uostuose teko pereiti aibę patikrinimų, pildyti krūvas dokumentų. Žinant pietiečių charakterį, visai nenuostabu, kad per 15 minučių žadėdavę formalumus atlikti graikai užtrukdavo po kelias valandas, tad lietuviai kartą net nespėjo į lėktuvą.

Gaudė nelegalus

Pirmąją dieną, išklausę mokymus ir susipažinę su įstatymų baze, darbo specifika, imigracijos statistika ir ginklų bei specialiųjų priemonių panaudojimo galimybėmis, misijos dalyviai jau kitą dieną vyko patruliuoti. Bendrus ekipažus su graikų pareigūnais sudarę lietuviai patruliuodavo teritorijose, esančiose netoli Turkijos sienos. Jų tikslas buvo užkardyti nelegalią migraciją ir sulaikyti migrantų gabentojus. Pareigūnai keliuose stabdydavo įtartinus automobilius ir tikrindavo jų ekipažus. Beje, vietiniai pasieniečiai savo gyvenvietėse važinėjančius žmones pažįsta, tad užklydęs svetimas automobilis iškart krenta į akis.

Paprastai nei sunkiasvoriais vilkikais, nei mikroautobusais nelegalūs migrantai negabenami. Juos vežantys vadinamieji vedliai dažniausiai vyksta nedideliais, paprastai septynviečiais, automobiliais, kurių varikliai itin galingi. Tokių variklių reikia tam, kad pastebėję pareigūnus vedliai galėtų pasprukti.

Į Graikiją dažniausiai atvyksta pabėgėlių iš Sirijos, Irako, Libijos, Serbijos. Toje vietoje, kur su kolegomis dirbo Andrius, didžiulių problemų buvo kilę prieš kelerius metus. Tačiau sustiprinus sienų kontrolę situacija stabilizavosi. Šiuo metu kur kas didesnių problemų kyla prie jūros sienų.

Gyventi nenorėtų

Andrius apgailestavo, kad jam neteko patruliuoti ten, kur dabar Graikijoje yra karščiausi taškai. Tačiau iš kolegų girdėjo, kaip prie šalies krantų Viduržemio jūroje laivais patruliuojantiems pasieniečiams tenka traukti skęstančius imigrantus. Bet kokia kaina į šią valstybę besiveržiantys žmonės net patys atsuka pripučiamųjų valčių kamščius, kad kuo greičiau prie jų atskubėtų pasieniečiai.

Vietiniai pareigūnai pasakojo, kad dėl pabėgėlių kenčia ne tik ir taip „buksuojanti“ Graikijos ekonomika. Tose vietovėse, kur apsistoję daug imigrantų, gerokai paaštrėjo kriminogeninė situacija.

Nors Graikijoje praleistas mėnesis A. Ciganskui neprailgo, pasienietis tvirtino, jog tikrai nenorėtų nei gyventi, nei dirbti šioje šalyje. Tiesa, Graikijos pasieniečių atlyginimai kur kas didesni nei lietuvių, tačiau norint išsinuomoti būstą tenka pakloti kone visą algą, daug kainuoja komunalinės paslaugos. Be to, pareigūnų aprūpinimas mūsų šalyje Andriui atrodė geresnis.

Problemos panašios

Ši misija A. Ciganskui – jau penktoji. Anksčiau teko dalyvauti misijose Bulgarijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, taip pat vogtų automobilių identifikavimo kursuose Maltoje. Į Graikiją pareigūnas išvyko jau antrą kartą, tik ankstesnė misija nebuvo susijusi su imigrantais. Tuomet teko dirbti pasienio su Albanija kontrolės punkte. Šis darbas pareigūnui buvo labiau pažįstamas – panašus kaip Kybartų pasienio kelio poste.

Nors kiekviena šalis turi savo sienos apsaugos problemų, pasienio kelio postuose dažniausiai tikrinama, ar negabenamos vogtos transporto priemonės, narkotinės medžiagos, akcizinės prekės, ar atvykstantys asmenys nekelia grėsmės šalies ir visos Šengeno erdvės saugumui bei kt. Pavyzdžiui, Bulgarijoje didesnis dėmesys skiriamas transporto priemonėms, ar jose nėra pasislėpusių nuo kontrolės asmenų. Patikrai dažniau naudojamos tokios priemonės, kaip širdies dūžių daviklis, CO2 analizatorius. Šiais prietaisais nesunku nustatyti, ar didžiulio vilkiko priekaboje tarp krovinio nėra paslėptų žmonių.

Tokios misijos pareigūnams suteikia ne tik naujų žinių, patirties, praplečia akiratį, bet ir padeda susirasti naujų draugų. Pastaroji misija Andriui bei jo kolegoms lietuviams buvo ypatinga ir tuo, kad vyko tuo pat metu, kaip ir Europos vyrų krepšinio čempionatas. Tad su kolegomis graikais pasieniečiai kartu žiūrėdavo rungtynes, o kartais ir patys susikaudavo varžybų aikštelėje.