Iš pageltusių laikraščio puslapių

Irgi mat problema

(„Pergalė“, 1965 m. kovo 2 d.)

„Tikriausia, visiems aišku, kad televizorius be antenos nerodo. O kur ją gauti? Parduotuvėse nėra. Buitinio aptarnavimo kombinatas negamina. Tai iš kur žmonės ima antenas? Neapsiriksiu pasakęs, kad visi tie vamzdžiai ir vamzdeliai, iškelti ant stogų, tai kažkieno penkerių pirštų kombinacijos padarinys.

O ar negalėtume apsieiti be kombinacijų? Įsigijo, pavyzdžiui, žmogus televizorių, nuėjo į Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatą, užsisakė anteną. Už dienos pas jį atėjo meistras, įvedė ir… žiūrėk sau į sveikatą.

Deja, taip dar nėra, nors kaip tik šitaip ir turėtų būti.“