Palinkėjimas klausytis tikros muzikos

Laima VABALIENĖ

„Džiazas – tai mano gyvenimo būdas“, – sako vienas Lietuvos jaunesniosios kartos saksofonininkų ir kompozitorių Kęstutis VAIGINIS. Visą pasaulį išmaišęs saksofono meistras greta garsių festivalių ir koncertų į savo tvarkaraštį yra įsirašęs ir Vilkaviškio miestą.

Prieš keletą metų Vilkaviškyje pasėjęs pirmąjį džiazo grūdą, saksofonininkas jį kantriai augina ir brandina, pakviesdamas klausytojus į vis naujus renginius. Šį lapkritį muzikos gurmanai turėjo galimybę vėl mėgautis niujorkietiško džiazo dvasia.

Dažniausiai savo kompozicijas grojantis K. Vaiginis po koncerto Vilkaviškio kultūros centre, dalydamasis įspūdžiais, sakė: „Aš myliu tai, ką darau. Visi klausytojai yra ypatingi ir mieli, visur, kur nuvažiuoji, stengiesi atnešti kažkokį gėrį ir jį perteikti per muziką.“

– Vilkaviškis – tik mažas taškelis Jūsų gastrolių maršrutuose. Kodėl pasirinkote būtent mūsų miestą? Ar yra respublikoje vietų, į kurias važiuojate su tokiu noru kaip pas mus?

– Yra keletas vietų, kur man irgi labai patinka groti, bet jūs man esate labai labai svarbūs. Dėl to, kad turite labai šiltą publiką, ir dėl to, kad lengva bendrauti su organizatoriais – kultūros centro žmonėmis. Tam, kad įvyktų koncertas, neužtenka paskambinti ir pasakyti: „Aš atvažiuoju groti.“ Koncertui turi būti tam tikros sąlygos: ir publika surinkta, ir salė paruošta, ir dar daug kitų dalykų.

– Daug koncertuodamas grojote įvairiose vietose. Kaip jaučiatės Vilkaviškio kultūros centro erdvėse?

– Kaip ir kiekviena vieta, centras turi tiek savo pliusų, tiek pusių, kurias būtų galima ateityje stiprinti. Kai kuriems centrams pavyksta eiti su šia diena: restauruoti patalpas, pagerinti instrumentus, garso aparatūrą… Manyčiau, kad tuos dalykus, kurie turėtų pasikeisti pas jus, patys žinote. Net nebūtina to akcentuoti.

Kai groji jau nebe pirmą kartą, į daugelį dalykų galbūt nekreipi dėmesio. Svarbiausia, koks yra bendravimas, kokie žmonės renkasi ir kam tu groji. Gyvenime pats pagrindinis dalykas yra žmonės. Gali groti ir karaliaus rūmuose, bet jei publika ne ta…

– Suteikdami galimybę klausytis išskirtinio meistriškumo atlikėjų ugdote žmonių muzikinį skonį. Kokį įspūdį susidarėte apie Vilkaviškio publiką?

– Publika tikrai auga ir tai yra smagu. Auga su kiekvienu koncertu, supranta, kas yra atvežama. Anaiptol ne visi žmonės įvertina tai, ką tu atsiveži, kokio ryškumo žvaigždę, iš kur ji yra: iš Azijos, Europos ar Niujorko. Muzikantai Vilkaviškyje jaučiasi priimami.

– Kaip prikalbinate netgi „Grammy“ laimėtojus čia atvažiuoti?

– Tai lemia asmeninės pažintys. Jeigu atvažiuoja tokie atlikėjais, tai tik dėl to, kad mes vienas kitą pažįstame, esame draugai. Pažintys atsiranda gastrolių metu. Po kiekvieno turo atlikėjai sugrįžę šnekasi, kur buvo, su kuo grojo. Taip tampa lengviau prikalbinti muzikantus atvažiuoti, dalyvauti projektuose. Priklauso ir nuo tavo paties lygio, kokią muzika kuri ir kt. Galbūt atrodo, kad tai yra lengva, bet iš tikrųjų tai didelis, sunkus ir kruopštus darbas.

– Paskutiniame koncerte pateikėte staigmeną – nuostabų primabalerinos šokį. Ar tokiomis staigmenomis ketinate Vilkaviškį lepinti ir ateityje?

– Su Vilkaviškiu susijusių ateities planų tikrai yra, tik juos bus smagu atskleisti tada, kai jau kažkas vyks. Kai žmogus žino, kad pamatys kažką ypatingo, tuomet siurprizas patampa nebe siurprizu.

– Kokie Jums buvo besibaigiantys metai?

– Įspūdingi! Visus metus pravažinėjau po užsienį ir atsivežiau neblogų projektų į Lietuvą. Teko būti Kinijoje, Indijoje, koncertuoti įvairiuose festivaliuose. Neseniai lankiausi Vienoje, dabar vykstu į Paryžiaus festivalį, po jo – vėl 10 dienų Indijoje. Kiekviena šalis turi savo spalvą ir žavesį. Naujuosius metus sutiksiu Lietuvoje. Čia labai smagu.

– Ką palinkėtumėte muzikos klausytojams?

– Klausytis tikros muzikos. Nebūtinai džiazo, bet kad ji būtų tikra. Neįvyniota į jokį blizgų popierių. Tas yra svarbiausia.