Pasenusi paukštiena ant pirkėjų stalo – ne naujiena

Šešėlinis paukštienos verslas yra įsisenėjusi problema, kuriai ilgą laiką buvo skiriama per mažai dėmesio. Taip LRT radijui teigė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Už ilgą laiką sena mėsa maitinamus šalies žmones atsakomybės nenori prisiimti nė viena institucija.

Teisėsauga ir Valstybinė mokesčių inspekcija išaiškino didelį paukštienos gamybos tinklą, per kurį į prekybos vietas pateko legaliai į apskaitą neįtraukta ir pavojinga sveikatai mėsa.

Pareigūnai aiškinasi, kodėl pažeidimų anksčiau neaptiko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Vilniaus, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse atlikta per du šimtus kratų, sulaikyta 10 įtariamųjų.

Pasak Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės, apie nelegalią paukštienos prekybą, ypač turgavietėse, buvo kalbama metų metus, tačiau, anot jos, tik sutelkus teisėsaugos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pastangas dabar imamasi ryžtingų veiksmų tam sustabdyti.

Policija teigia, jog nelegali ir pasenusi paukštiena būdavo vežama iš Lenkijos, o gerai organizuota asmenų grupė tokią mėsą tiekė 17 ūkio subjektų. Konkrečios įmonės ir verslininkai neįvardijami. Pareigūnai ketina aiškintis, kodėl minėtų pažeidimų anksčiau neaptiko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Jos vadovas Jonas Milius sako, kad tarnyba kasdien atlieka daug patikrinimų, tačiau neturi užtektinai pajėgų ir įgaliojimų.

Reaguodama į informaciją apie išaiškintą nelegalios paukštienos platintojų tinklą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad aktyviai bendradarbiavo su pareigūnais visuose šio tyrimo etapuose.

VMVT nuo 2014 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir kitomis institucijomis teikia informaciją apie prekiautojus ar įmones, užsiimančias mėsos prekyba, kurių veikla kelia įtarimų.

Tyrėjams buvo pateikta informacija apie daugiau nei 1 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų. Taip pat griežtai kontroliuojama kasos aparatų įdiegimo tvarka turgavietėse, kuriose prekiaujama maisto produktais. Visus šiuos duomenis pareigūnai gali panaudoti vykdomiems tyrimams, vertindami galimą riziką ir aiškindamiesi galimai nelegalia veikla užsiimančius asmenis ar įmones.

„Į finansinius nusikaltimus tiriančias institucijas kreipėmės dar prieš porą metų, atkreipdami dėmesį į maisto produktų apskaitos ir siuntų atsekamumo problemas, kurias pastebi mūsų inspektoriai patikrinimų turgavietėse metu. Tai finansiniai nusikaltimai, dokumentų ir prekių klastojimo atvejai. Jų ištirti vien tik VMVT pajėgomis neįmanoma, nes neturime tam būtinų įgaliojimų. Tad šis tyrimas labai svarbus ir reikalingas, tačiau norint sudrausminti pažeidėjus, tokie tyrimai turėtų būti vykdomi nuolat, o mūsų Tarnyba visuomet yra pasiruošusi bendradarbiauti“, – pabrėžė VMVT direktorius Jonas Milius.

VMVT vadovas taip pat užtikrino, kad gavus informacijos iš teisėsaugos institucijų dėl galimai netinkamos VMVT inspektorių veiklos ar nekompetencijos, nedelsiant bus pradėti tarnybiniai tyrimai.