Studijos užsienyje – savarankiškumo išbandymas

Aušrinė VAŠČĖGAITĖ

Vilkaviškietė Barbora Lekešytė prieš porą metų gimtinės kraštovaizdį išmainė į ilgai brandintą svajonę. Mokyklą Vilkaviškyje baigusi mergina toliau mokslo vaisių skinti išvyko į Angliją.

Apsispręsti nebuvo lengva

Šiandien B. Lekešytė yra antrakursė molekulinės biologijos studentė Middlesex’o universitete Londone. Nors namų ilgesys vilkaviškietę aplanko gan dažnai, savo sprendimo studijuoti užsienyje ji nesigaili ir tiki, kad universitete įgytos žinios vėliau leis padėti ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio žmonėms.

Barbora užsienyje studijuoti norėjo jau seniai, tačiau tai laikė tik tolima svajone. Artėjant brandos egzaminams, mergina dar kartą apsvarstė šią galimybę ir nusprendė ją paversti realybe. Žinoma, vien tik daug mokytis neužteko. Apsisprendimo etape svarbiausia buvo pasiryžti ketveriems metams palikti gimtuosius namus, šalį ir artimuosius. Mergina atvirauja, jog apie užmojus pranešus draugams bei pažįstamiems teko išgirsti įvairių nuomonių ir atkalbinėjimų, tačiau, pasak jos, buvo tik viena išeitis – pačiai ten nuvykti ir viską pamatyti savo akimis. Dėl studijų kitoje šalyje Barborai apsispręsti padėjo ir tėčio pavyzdys. „Mane labai drąsino tai, kad ir mano tėtis yra studijavęs užsienyje, tuometiniame Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas). Pamaniau, tėtis studijavo užsienyje – aš irgi galiu“, – patirtimi dalijosi vilkaviškietė.

Visiškas savarankiškumas

Šiandien studentė džiaugiasi, jog studijuoja tai, ką nori studijuoti, ir ten, kur jau seniai svajojo. Ji teigia, kad jei vėl reikėtų rinktis iš naujo, nueitų tokiu pačiu keliu.

Tačiau Barbora neslepia, jog svetimoje šalyje tenka patirti ir nemažai sunkumų. Sunkiausia tai, kad mokantis toli nuo namų su viskuo susidoroti reikia pačiam. Nėra šeimos, kuri prireikus tuoj pat galėtų padėti, patarti ar paslaugyti. Visi sprendimai bei atsakomybė irgi tenka pačiam. Visiškas savarankiškumas – tai ir yra didžiausias skirtumas tarp studijavimo svetur ir gimtinėje. Žinoma, sudėtingiausi yra pirmieji mėnesiai, kol prie visko pripranti: prie kitokios kalbos, kultūros, vietovės.

Studijos padės gelbėti pasaulį

B. Lekešytė jau antrus metus gilinasi į molekulinės biologijos mokslus. Šių studijų metu studentai nagrinėja procesus, vykstančius ląstelėse ir tarp jų. Taip pat yra dėstoma biochemija, mikrobiologija, histologija (biologijos sritis, nagrinėjanti daugialąsčius organizmus), statistikos metodai ir projektų rašymas bei jų pateikimas (labai svarbu norint publikuoti savo mokslinius straipsnius ateityje) bei daugybė kitų sunkių, tačiau labai įdomių modulių.

Baigus studijas, darbo perspektyvos labai įvairios. Galima dirbti analizių ir tyrimų kompanijose, dalyvauti tyrimų projektuose (atrandant ligas ir vaistus). Baigus aukštesnio lygio studijas galima tapti dėstytoju. Dėl plataus darbo pasirinkimo galimybių visame pasaulyje Barbora žada neapsiriboti vien Lietuva ir Anglija. „Viliuosi savo žinias panaudoti viso pasaulio žmonių labui. Norėčiau tiesiogiai prisidėti prie savo krašto žmonių gerovės, tačiau kaip ir kokiu būdu tai pavyks padaryti, šiandien dar nežinau“, – kilnius norus vardijo Barbora.

Trūksta laiko pramogoms

Barbora pripažįsta, kad jai mokytis universitete gerokai sunkiau nei gimnazijoje. Vienas didžiausių iššūkių – kalbos barjeras. Visus terminus (biologijos, chemijos), kuriuos jau puikiai mokėjo lietuviškai, merginai teko iš naujo mokytis anglų kalba. O kur dar nauji ir nežinomi dalykai… Vilkaviškietė prisimena, jog gimnazijoje mokytis gimtąja kalba buvo lengva ir smagu. Ten buvo jaučiamas mokytojų rūpestis, namuose – tėvų. Čia, Londone, universitete, viskas kitaip. Visiška laisvė ir atsakomybė už save.

Dar vienu išbandymu užsienyje studijuojančiai Barborai tapo nuolatinė laiko stoka. Ji tikina, jog antraisiais studijų metais mokslai užima kone visą laiką. Laisvalaikio beveik nelieka. Be abejo, jis priklauso nuo asmeninio laiko planavimo ir užduočių atlikimo greičio.

Barbora yra kurso studentų kuratorė, taip pat priklauso universiteto „ambasadoriams“ (padeda organizuoti įvairius savo aukštosios mokyklos renginius ir šiai juose atstovauti). Kadangi tai neturi pastovaus ar griežto tvarkaraščio, šią veiklą mergina gali priderinti prie studijų. Taip pat savo dienotvarkėje studentė stengiasi rasti laiko sportui, o savaitgaliais dirba, nes, pasak jos, pragyvenimas Anglijoje gana brangus, o stipendijos už gerą mokymąsi neskiriamos.

Prisimindama savo klausimų pilną apsisprendimo laikotarpį B. Lekešytė abiturientams, planuojantiems mokslus tęsti užsienyje, pataria aiškiai susidėlioti prioritetus. Atvykus į kitą šalį staiga viskas gali apvirsti aukštyn kojomis. Reikia būti pasiruošus visokiems išbandymams, žinoti, dėl ko čia atvykai: uždarbiauti, studentauti (pramogauti) ar studijuoti.