Patikslintame valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąraše, kurį neseniai patvirtino aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, yra 78 nauji geologiniai, hidrogeologiniai ir botaniniai objektai. Tarp jų – ir keli Vilkaviškio rajone.
Gausiausiai papildyta gamtos paveldo botaninių objektų grupė. Tai ąžuolai, liepos, eglės ir kiti medžiai. Vilkaviškio rajone ministerija į sąrašą įtraukė Dabravolės daugiakamienę liepą, Jašinsko liepą (Pajevonio sen.), Paežerių dvaro ąžuolą, Daukšaičių ąžuolą (Bartninkų sen.) , Daugėlaičių kaime (Kybartų sen.) esantį maumedį. Šis aprašytas, kaip vienas iš įspūdingiausių. Dabulevičių sodyboje augančio medžio kamieno apimtis siekia 2, 2 m, aukštis – 14 metrų. Šis maumedis išsiskiria masyviais išsišakojimais, vertikaliomis ir horizontaliomis šakelių gijomis.
Iš valstybės saugomam geologiniam paveldui šiemet priskirtas ir Vištyčio akmuo. Iš visų saugomų akmenų išsiskiria Antakmenės konglomeratas. Jis dar vadinamas Aukų akmeniu ir laikomas vienu seniausių pagonybės paminklų Lietuvoje. Šis konglomeratas – tai 4, 3 m aukščio, 5, 85 m ilgio ir 3 m pločio uola Ignalinos rajono Antakmenės kaime.
Tarp hidrogeologiniai gamtos paveldo objektų ir Mudrių (Margų k., Bartninkų sen.) šaltinio pavadinimas. Vienas įdomesnių naujų hidrogeologinio paveldo objektų – Salomėjos šaltinis Biržų regioniniame parke. Jis taip pavadintas šio krašto gelmių tyrėjai, geologei Salomėjai Bucevičiūtei atminti.
Kai kuriuos gamtos paveldo objektus – drevėtąsias pušis Čepkelių rezervate, Kretuonių pirmąjį ąžuolą, Špokų vinkšną ir kt. – teko išbraukti iš valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo, nes jie tiesiog sunyko.
Dabar Lietuvoje, Saugomų teritorijų valstybės kadastro šiųmečio vasario mėn. 12 d. duomenimis, yra 642 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai (157 iš jų paskelbti gamtos paminklais) ir 228 savivaldybių saugomi gamtos paveldo objektai.
„Santakos“ info
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.