Vis dažniau kalbama apie grožio kultą, sveiką mitybą ir sportą, kaip išlikti energingam, jaunatviškam. Apakinti aplinkinių įtakos, patrauklaus prekių įpakavimo, skambių žodžių „ekologiškas“, „bio“, „natūralus“, net nepastebime, kaip savo pirkinių krepšelį prikrauname tokių produktų. Atliktas žurnalistinis tyrimas rodo, kad „ekologiškas“ nebūtinai yra sveikas, tačiau gerokai pratuštinantis pinigines.
Atliktas eksperimentas
Pirmiausia atlikome eksperimentą, per kurį ieškojome ekologiškų prekių, pažymėtų specialiais tai patvirtinančiais ženklais. Pasirinkome prekybos centrus „Maxima“ bei „Iki“, o juose – tam tikrų kategorijų prekes, tarp kurių yra daugiausiai pažymėtų ekologiškais ženklais: tai – pieno, grūdėtieji produktai, kūdikių maistelis, javainiai, saldumynai, gaivieji ir svaigieji gėrimai.
Gera žinia ta, jog neatitikimų nerasta: kiekvienas produktas, skelbiamas ekologišku, turėjo tą patvirtinantį ženkliuką. Tačiau itin trikdė užrašai „naminis“, „natūralus“, „kaimiškas“ ar tiesiog žalios pakuotės, kurios dažniausiai naudojamos ekologiškiems produktams. Vis dėlto nei pakuotės spalva, nei pavadinimas dar nereiškia, kad produktas ekologiškas.
Pradėję tirti svaigiuosius gėrimus, radome degtinę, kuri buvo pažymėta ekologiškos prekės ženklu. Bet kiekvienam aišku, jog šiuo atveju tarp ekologiško ir sveiko produkto lygybės ženklo dėti negalime.
Atskleista vartotojų klaida
VšĮ „Ekoagros“ (vienintelė įmonė Lietuvoje, akredituota sertifikuoti ekologiškus produktus) savo oficialiame puslapyje teigia, kad ekologiškų produktų tapatinimas su sveikais, natūraliais yra dažna vartotojų klaida. Ir taip yra todėl, jog vartotojams dažniau yra kalbama apie tai, kodėl ekologiškus produktus verta vartoti, o ne aiškinama, kas iš tiesų yra ekologiškas gaminys.
Taip pat dažnai užsimenama, kad ekologiškuose produktuose daugiau vitamino C, mineralinių medžiagų (magnio, geležies) ir antioksidantų. Tačiau 2012 metais Stanfordo universiteto mokslininkų grupei atlikus ekologiško maisto tyrimus, rezultatai parodė, jog ekologiškuose ir įprastuose produktuose vitaminų kiekis beveik nesiskyrė, o riebalų ir proteinų kiekis buvo panašus.
Sudėties neskaito
Taip pat buvo vykdoma apklausa, per kurią apklausti 93 respondentai. Jie sakė, kad perka ekologiškus produktus tikėdamiesi, jog šie bus sveikesni, geresnės kokybės. Tačiau tik 18 proc. apklaustųjų teigė skaitantys sudėtį. Likusieji išvis neskaito arba tai daro tik kartais.
Apklausti žmonės tarp ekologiškų produktų, kuriuos renkasi parduotuvėse, dažniausiai minėjo pieno, sojų produktus, riešutus, aliejų, kosmetiką, buitinės chemijos priemones, duonos gaminius. Daugelis apklaustųjų sugebėjo apibūdinti ir ekologiškumą žymintį ženkliuką: nurodė, kad dažniausiai jis būna žalios spalvos lapo formos, o ant jo ratu nupieštos žvaigždutės.
Ekologiški – brangesni
Pakalbintas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ prekės ženklų ir vartotojų elgsenos specialistas, Lietuvos vadybos konsultantų asociacijos prezidentas Edmundas Piesarskas sakė, jog racionalus protas apsiperkant neegzistuoja.
„Atėjęs į parduotuvę gali įsigyti net to, ko nereikia, – pamatai gražią pakuotę, intriguojantį pavadinimą ir perki. Beje, didelė kaina gali suveikti dvejopai. Visi galvojame, kad didesnė kaina garantuoja kokybę, tad norintys geresnio produkto ryžtasi neapgalvotiems veiksmams ir perka vien dėl to, jog kaina didesnė“, – tvirtino E. Piesarskas.
Jis taip pat kalbėjo apie tai, kad daugelis dabar ieško sveikesnių produktų, kurie prekybos centrus pasiekę tiesiai iš ekologinio ūkio turi mažiau pridėtinių medžiagų, cukraus. Ekologiški produktai išties kainuoja daugiau, nes jų gamybos sąnaudos yra didesnės.
„Natūralu“ reiškia kokybę
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainės puslapyje rašoma, jog padėti pasirinkti kokybišką gaminį gali etiketėje nurodytas užrašas „natūralus“.
Ženklinant pieno produktus, vartoti terminą „natūralus“ galima reklamuojant pasterizuotą pieną, grietinę ir jogurtą. Tačiau tik tuomet, jei produktas pagamintas iš natūralaus pieno ir gaminiui būtinų fermentų, raugo mikroorganizmų kultūrų.
Galiausiai reikėtų paminėti, kad norėdami įsigyti sveikesnių produktų kiekvienas turėtume skirti tam daugiau laiko. Derėtų labiau įsiskaityti į jų sudėtį, kas rašoma ant pakuotės ir stengtis suderinti kainos bei kokybės santykį.
Odeta ČERNAUSKAITĖ
Vytauto Didžiojo universiteto
Viešosios komunikacijos specialybės studentė
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.