Savaime gimstančios kolekcijos vilkaviškietei kelia azartą

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vilkaviškietė Asta Gustaitienė savęs kolekcininke nevadina ir juokiasi, kad jos kolekcijos susikaupia pačios savaime. Nuo vaikystės kurti grožį pamėgusi moteris negali sėdėti sudėjusi rankas. Jos dekoruotos lentelės filmuojamos serialuose, o šilko dirbiniais puošiasi skandinavės.

Padeda draugai

Daugiau nei du tūkstančius egzempliorių skirtingų popierinių stalo servetėlių sukaupusi Asta pasakojo, kad jos kolekcija prasidėjo nuo rankdarbių. Visada mėgusi jais užsiimti moteris užėjus dekupažo madai negalėjo atsispirti norui išmokti šią techniką. Tad uoliai lankė Vilkaviškyje organizuotus kursus ir sėmėsi šio meno paslapčių.

– Tai buvo maždaug prieš 15 metų. Išmokusi dekupažo technikos savo dirbiniais pradėjau prekiauti mugėse. Reikėjo įvairovės, todėl ieškojau įdomių raštų ir piešinių servetėlių, jas kaupiau, – pasakojo A. Gustaitienė.

Dekupažu dekoruotų lentelių, nuotraukų rėmelių, dėžučių Asta prigaminusi šimtus. Jais prekiaudavo Kaziuko mugėje, šventiniuose rajono jormarkuose. Savo dirbinius vilkaviškietė atskiria pagal braižą, tad net nustebo vieną iš lentelių pamačiusi lietuviško serialo herojės virtuvėje.

Kai jos geriausia draugė vis atnešdavo naujų servetėlių dekupažui ir sakydavo, kad tai į Astos kolekciją, ši bandydavo užginti, jog jokios kolekcijos neturi. Tačiau paklausiusi draugės ir suskaičiavusi servetėles suprato, kad susidarė visai nemažas skirtingų servetėlių rinkinys, tad Asta nutarė sudėti jas į atskiras įmautes ir susegti į aplanką. Netrukus paaiškėjo, kad vieno segtuvo nebegana.

– Suskirsčiau servetėles temomis. Į vieną aplanką nugulė gėlėtos, į kitą – ornamentuotos, su gyvūnais ar vaisiais. Bet netrukus gėlės į vieną segtuvą nebetilpo – teko skirstyti pagal rūšis: kur rožės, lelijos, našlaitės ir t. t., – pasakojo Asta.

Moteris prisipažino, kad azartas ją pagavo maždaug po metų. Tada jau norėjosi pildyti kolekciją naujais egzemplioriais, o apie jos aistrą sužinoję draugai ir giminaičiai tempė servetėles iš įvairiausių kraštų. Įdomiausia tai, kad prieš 45-erius metus Pilviškių vidurinę mokyklą baigę Astos bendraklasiai, kurie artimą tarpusavio ryšį išlaikę iki šiol, taip pat prisideda prie buvusios klasiokės kolekcijos plėtros.

– Servetėles iš įvairių kraštų man veža ne tik klasės draugai, bet ir jų vaikai, – džiaugėsi A. Gustaitienė. – Paskutinės atkeliavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Jos yra specialaus leidimo – su įvairių kavinių simbolika ir net išrašytu meniu.

Iš visų kraštų

Pati A. Gustaitienė labai mėgsta keliauti, tad užsibrėžė iš kiekvienos šalies parsivežti bent po kelias servetėles. Taip jos kolekcijoje atsirado egzempliorių net iš Japonijos.

– Kai užsienio šalyse perku nepigiai atsieinančias servetėles, draugės juokiasi, kad mane gali suprasti tik tas, kuris taip pat turi tokią aistrą, – šypsojosi Asta.

Jos kolekcijoje labai daug vokiškų servetėlių, mat šioje šalyje jas kolekcionuoti labai populiaru, tad gamintojai pasistengia išleisti išskirtinių tiražų. Servetėlių Astai atsiunčia Vokietijoje gyvenantys giminaičiai.

Apie porą šimtų servetėlių A. Gustaitienė perpirko iš sendaikčiais prekiaujančios moters, į kurios rankas pateko kažkieno kaupta kolekcija. Kai kurios servetėlės – unikalios, lengvos kaip pūkas, tarsi būtų išaustos iš šilko siūlelių. Nors tiksliai šių servetėlių istorijos Asta nežino, kolekciją pardavusi moteris tvirtino, kad jos iš Kinijos.

Dar viena Astos pažįstama, sendaikčių parduotuvę turinti Palangoje, taip pat randa vilkaviškietės dar neturimų servetėlių. Mat sendaikčius parduodantys užsieniečiai į servetėles dažnai vynioja trapius, stiklinius daiktus. Tiesa, pastarosios būna kiek sulamdytos, bet Asta moka jas išlyginti.

Visai neseniai moteris nutarė perskaičiuoti savo lobius ir užsirašė, jog yra sukaupusi 2 206 skirtingas servetėles, kurios pagal tematiką sudėtos į 47 aplankus, užimančius visą spintą. Šių etiketės liudija, jog Astos kolekcijoje yra servetėlių ne tik su vaisiais, daržovėmis ar gėlėmis, bet ir su gyvūnais, dviračiais, Zodiako ženklais, akmenimis, prieskoninėmis žolelėmis, muzikos instrumentais, desertais, kortomis ir t. t.

Astai neteko sutikti daugiau žmonių, kolekcionuojančių servetėles. Tiesa, žiniasklaidoje vilkaviškietė buvo radusi straipsnį apie servetėles renkančią moterį, sukaupusią per 700 egzempliorių kolekciją. Asta norėjo su ja pasidalyti įspūdžiais, tačiau atrasta moteris tvirtino pomėgį jau metusi.

Traukia rankdarbiai

Servetėlių kolekcija – ne vienintelė Astos namuose. Moteris parodė šimtus bokalų. Kiek jų yra, Asta neskaičiuoja, bet prisipažįsta dukart per metus juos išimanti iš lentynų ir nuvalanti dulkes. Šiam darbui vienos dienos neužtenka. Kolekcija taip pat gimė atsitiktinai, prasidėjusi nuo lauktuvių sūnaus parvežto bokalo.

Meninį išsilavinimą turinti, tačiau didžiąją gyvenimo dalį buhaltere dirbusi A. Gustaitienė laisvalaikį visuomet skiria rankdarbiams. Anksčiau ji priklausė tradicinių rankdarbių klubui „Lelija“, surengusiam ne vieną parodą ir nuvėlusiam ilgiausią tautinių spalvų juostą, patekusią į Lietuvos rekordų knygą.

Nauja nagingos moters aistra – šilkas, kurį nudažiusi medžių lapais ir kitais augalais išgauna įvairiausius piešinius. Dėl to A. Gustaitienės namuose prikauptos dėžės džiovintų augalų, o didžiuliuose puoduose, išklotuose akmenimis, garais veikiami augalų lapai dažo šilkinius šalikėlius ir skareles. Dauguma vilkaviškietės sukurtų gaminių iškeliauja į Skandinavijos šalis.

– Tai be galo įdomus kūrybinis procesas, nes niekada iš anksto nežinai, koks bus rezultatas. Visada patiri atradimo džiaugsmą, – entuziazmo neslėpė vilkaviškietė, sugebanti atrasti įdomios veiklos ir ja dalintis su kitais.