Redakcijos išaugintą tradiciją perima savanoriai

Eglė MIČIULIENĖ

Ilgametė Vilkaviškio tiltų apsodinimo akcija „Gėlės mūsų miestui“ jau antri metai vyksta kiek kitaip: daugėja entuziastų, norinčių kurį nors tiltą išgražinti vien tiktai savo pirktomis gėlėmis.

Pageidavo viso tilto

Kasmet prasidėjus šiltajam sezonui Vilkaviškis vis labiau puošiasi. Ryškiaspalviais žiedais akis džiugina ne tik miesto centras, J. Basanavičiaus aikštė, bet ir kitos viešosios erdvės, komunalininkų apsodinamos įvairiais žydinčiais augalais.

Gyventojai jau įprato matyti ir nuo gegužės vidurio gėlėmis pražystančius miesto tiltus. O kai kurie įprato ne tik matyti, bet ir savomis lėšomis ar suneštais sodinukais prisidėti prie iniciatyvos „Gėlės mūsų miestui“.

Tad per daug nenustebome, kai šį pavasarį sulaukėme ne vieno savo miestą mylinčio vilkaviškiečio skambučio: žmonės klausė, kodėl šiemet laikraštyje nebuvo kvietimo atnešti gėlių tiltams apsodinti.

O nebuvo todėl, kad atsirado savanorių, pageidaujančių tiltus apsodinti savarankiškai.

Priminsime, jog gražią tradiciją „Santakos“ darbuotojai, padedami bendraminčių ir miesto gyventojų, pradėjo dar 2013 m. Pakvietėme žmones sunešti po pelargoniją, svyrantį žolinį augalą arba skirti lėšų ir visiems drauge papuošti miesto tiltus visą vasarą žydinčiomis gėlėmis. Beveik dešimtmetį taip ir buvo. Pirmuosius tris pavasarius drauge su Vilkaviškio komunalinio ūkio darbuotojais miestiečių suneštomis gėlėmis apsodinome du tiltus per Šeimenos upę Gedimino bei Statybininkų gatvėse, o vėliau prie akcijos buvo prijungtas ir trečias, esantis greta ligoninės, Nepriklausomybės gatvėje.

Sodino keturiese

2023 m. naujovę įvedė nuolatinis šios akcijos dalyvis, Savivaldybės tarybos narys Ramūnas Puodžiūnas. Jis su drauge, o dabar jau žmona Evelina pasisiūlė vien savo pirktomis gėlėmis apsodinti vieną pusę Eucharistinio kongreso tilto.

Šiemet prie Puodžiūnų prisijungė ir Savivaldybės vicemeras Joris Juškauskas su savo drauge Paulina. Tad abi poros ketvirtadienio vakarą pražydino jau visą tiltą Statybininkų gatvėje: patys nupirko gėlių, patys jas pasodino ir patys laistė Šeimenos upės vandeniu. Beje, žinodamas, kad norinčiųjų daugėja, R. Puodžiūnas Eucharistinio kongreso tiltą „užsisakė“ jau ir kitiems metams.

Pernai pirmą kartą sužydėjo ir ketvirtas Vilkaviškio tiltas, esantis prie miesto sodo, kitapus Vytauto gatvės. Lovelius šio tilto augmenijai nupirko Savivaldybės administracija, o raudonžiedžių pelargonijų sodinukus – rajono Socialdemokratų partija. Šaunu, jog tiltas neliko nykus ir orams atšalus: rudenį jis buvo apsodintas viržiais.

Panašu, jog įgyvendintą idėją socialdemokratai nutarė paversti tradicija. Iš šiemet, komunalininkų padedami, jie vėl papuošė pelargonijomis to paties tilto turėklus.

Švietėjiška akcija

Šiais metais vėl turime naujieną: savo „globėjus“ surado ir prie ligoninės esantis tiltas. Jį visą papuošti už savas lėšas nupirktais augalais apsiėmė Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjunga. Vakar ryte prie tilto susirinkę jos nariai pasodino ne vienos rūšies gėlių.

„Į lovelius įsmeigsime lenteles su augalų pavadinimais: tegul žmonės plečia savo akiratį, susipažįsta su augmenija“, – apie idėją ne tik išradingiau pagražinti miestą, bet ir šviesti gyventojus pasakojo Jolita Tekorienė. Jos, kaip specialistės, ūkininkų sąjungos atstovai paprašė parinkti tinkamos augalijos.

Taigi „Santakos“ kolektyvui ir kitiems nuolatiniams akcijos dalyviams iš keturių tiltų šiemet liko pasirūpinti vienu, esančiu miesto centre. Jam puikių pelargonijų atvežė Vilkaviškio „Lions“ klubo atstovės, Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyrius, Vilkaviškio miesto bendruomenė bei Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos Vilkaviškio skyrius. Likusias už kolektyvo surinktus pinigus nupirkome patys. O pasodinti viską, kaip ir kiekvienais metais, padėjo darbštieji komunalinio ūkio žmonės. Jie visomis gėlėmis rūpinsis iki pat rudens: dabar užpils žemių, augalus laistys, tręš ir prižiūrės, kaip tai daro kasmet.

Kaip jau minėjome, dėl visų šių pokyčių sulaukėme keleto skambučių ir net vieno kito draugiško priekaišto, kad keičiame savo pačių inicijuotą tradiciją.

Tačiau Vilkaviškis – mūsų visų miestas. Todėl galime tiktai pasidžiaugti, kad prigyja ne tik augalai, bet ir geros idėjos. Kad daugėja žmonių, suprantančių, jog norint turėti trokštamą rezultatą verta ne vien reikalauti ar kritikuoti, bet ir patiems siūlyti idėjas bei įnešti savo indėlį į miesto gerovę ir grožį.