Pagaliau teismui perduota skandalinga galimybių pasų klastojimo byla

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nors koronaviruso pandemija, rodos, jau liko praeityje, ir daugelis užmiršo aistras kėlusį vakcinavimą, netrukus prasidėsiantis teismo procesas dokumentų klastojimu įtariamus medikus ir jų pacientus sugrąžins į realybę. Kauno apygardos prokuratūra pagaliau baigė daugiau nei dvejus metus trukusį tyrimą.

Tyrimas baigtas

Redakcijos žurnalistai kartkartėmis vis sulaukdavo skaitytojų klausimų, kuo baigėsi su Vilijos Lekešienės klinika susijęs skandalas. Tačiau pasiteiravus pareigūnų šie tvirtindavo, kad byla dar nebaigta – vyksta tyrimas. Sąmokslo teorijas mėgstantys kurti žmonės iškart nusprendė: tyrimas specialiai tempiamas dėl to, kad sukaktų senaties terminas ir kaltininkai galėtų išsisukti.

Visgi tyrimas jau baigtas – neseniai prokuratūra pranešė, kad byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Vien kaltinamasis aktas – iš 120 lapų. Kaltinimą teisme palaikysiantis Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Venskūnas patikino, kad tyrimas užtruko dėl didelės bylos apimties – joje iš pradžių buvo daugiau nei keturios dešimtys įtariamųjų. Tyrimo eigoje paaiškėjo, kad ne visi iš pradžių įtarti asmenys susiję su dokumentų klastojimu ar papirkimu, tad galop liko kiek daugiau nei trys dešimtys įtariamųjų. Visus reikėjo apklausti, surinkti duomenis bei įrodymus, o tai užtruko, mat dalis galimybių pasų siekusių žmonių – tolimųjų reisų vairuotojai ar kiti užsienyje uždarbiaujantys asmenys, kurių apklausų laiką teko derinti prie darbo grafiko.

Mokėjo pinigus

Primename, kad apie tai, jog Vilkaviškyje įsikūrusioje Vilijos Lekešienės klinikoje galimai „prekiaujama“ galimybių pasais, policija duomenų gavo pačiame pandemijos įkarštyje ir iškart pradėjo aiškintis, kuo ypatinga ši maža gydymo įstaiga, kad skiepytis nuo COVID-19 pacientai traukia iš įvairių šalies miestų.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus tyrėjai ne vieną mėnesį rinko operatyvinę informaciją ir išnarpliojo visą grupuotę į dokumentų klastojimą įsitraukusių asmenų.

Pirmomis 2022 metų dienomis prokuratūra išplatino pranešimą apie atskleistą nusikaltimą, kurį organizavo ir vykdė penkių moterų grupė. Trys „antivakserės“ rinko duomenis apie asmenis, nenorinčius skiepytis nuo COVID-19, tačiau siekiančius gauti galimybių pasus ir sutinkančius už fiktyvų įrašą jų sveikatos istorijoje susimokėti nemažus pinigus. Pareigūnai atskleidė, kad norinčiuosius fiktyvaus įrašo apie skiepą su medikais suvesdavo tarpininkės, kurios ir surinkdavo pinigus bei duomenis apie „pacientus“. Dalį pinigų sumos jos perduodavo gydytojai, kuri užtikrindavo, kad slaugytoja duomenis suves į duomenų bazę ir susimokėjusieji už paslaugą galės automatiškai gauti galimybių pasą.

Nusikalstamos paslaugos kaina ne visiems buvo vienoda – svyravo nuo 200 iki 300 eurų. Kai kam, pagal pažintį, išvis mokėti nereikėjo, o porai moteriškių skiepą tiesiog „užfundijo“ paslaugus vyriškis.

Duomenų bazės atskleidė, kad vilkaviškietės V. Lekešienės klinika savo pacientus fiktyviai skiepijo viendoze „Janssen“ vakcina.

Atlikus kratas įtariamųjų namuose bei įstaigoje – iš viso 8 vietose – rasta apie 15 tūkst. eurų ir visa juodoji buhalterija: lapeliai su užrašytais asmenų, kurie pageidauja nesiskiepiję gauti galimybių pasus, vardais, pavardėmis, asmens kodais, telefonų numeriais, adresais. Šie pinigai areštuoti. Jei kaltinimai teisme pasitvirtins, pinigai bus konfiskuoti.

Medikėms ir jų bendrininkėms buvo pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Pripažinta, kad moterys veikė bendrininkų grupėje siekdamos pasipelnyti. Tyrimo eigoje įtarimai perkvalifikuoti į kaltinimus.

Fiktyviai pasiskiepiję bei pinigus už tai sumokėję asmenys apkaltinti ir dokumentų klastojimu, ir valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens papirkimu. Dokumentų klastojimu už tai, kad naudojosi neteisėtai gautu dokumentu – galimybių pasu, valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens papirkimu už tai, kad norėdami nelegalios paslaugos per tarpininką davė kyšį.

Tūkstantinės baudos

Iš pradžių noriai su teisėsauga bendradarbiavusi ir parodymus teikusi klinikos vadovė Vilija Lekešienė vėliau užsitvėrė tylos siena ir visus kaltinimus neigia. Tad galutinį sprendimą dėl jos kaltės priims teismas.

Prieš teismą stos ir įstaigos slaugytoja, suvedusi melagingus duomenis į pacientų ligos istorijas. Tiesa, tyrimo eigoje nenustatyta, kad ji būtų gavusi atlygį už šią veiklą – medikė tiesiog vykdė savo vadovės nurodymus.

Teisme teks aiškintis ir tarpininkavusioms bei taip pat fiktyviai pasiskiepijusioms moterims bei galimybių pasus nelegaliai gavusiems pacientams, nepripažįstantiems savo kaltės ar neduodantiems parodymų. Tad prieš teismą iš viso stos 15 asmenų.

Dar 16 nusikaltime dalyvavusių žmonių savo kaltę pripažino, tad jiems teismo procese dalyvauti nebereikės. Didžioji jų dalis, anksčiau neturėję reikalų su teisėsauga, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Keleto jau anksčiau už nusikaltimus baustų asmenų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neleido įstatymas. Jie nuteisti teismo baudžiamuoju įsakymu piniginėmis baudomis nuo – nuo 7 tūkst. iki 9 tūkst. eurų.

Ko gero, teismo procesas užtruks ne vieną mėnesį, tik tada žinosime galutinį verdiktą. Jei įtariamuosius teismas pripažins kaltais, jiems gresia baudos, areštas ar net laisvės atėmimas, o gydytojai – ir medicinos praktikos licencijos galiojimo sustabdymas.