Prieš 20 metų Lietuva įstojo į turtingiausią ir aukščiausius gyvenimo standartus turintį valstybių klubą. Neįmanoma pervertinti šio veiksmo, nes tai ryškus posūkis Vakarų pasaulio link. Turbūt didesnis lūžis buvo tik tuomet, kai Lietuva (tuometinė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė), valdoma Vytauto, apsikrikštijo ir galutinai pasirinko būti Vakarų Europos civilizacijos dalimi.
Šis pasiekimas atrodo dar įspūdingiau, kai suvokiame, kad istoriškai mūsų tauta patyrė milžinišką kultūrinę Rytų įtaką, bet sugebėjo neprarasti savo identiteto ir per vieną šimtmetį net du kartus atkūrė valstybę. Ši valstybė per labai trumpą laiką sugebėjo tapti dviejų galingiausių ir turtingiausių pasaulio sąjungų – Europos Sąjungos ir NATO – dalimi. Jau vien tai yra didelis tokios jaunos demokratijos laimėjimas.
Kita vertus, pats įstojimas buvo tik ilgo kelio pradžia. Norint įvertinti, ką Lietuvai davė 20 metų Europos Sąjungoje, reikia suvokti kas yra ta ES.
Europos Sąjunga yra neabejotinai sėkmingiausias europiečių projektas nuo pat Senovės Romos imperijos laikų. Tik šį kartą Senasis žemynas yra jungiamas laisvos valios ir abipusės naudos principais. Europa (jos valstybės), ištisus šimtmečius kariavusi, švaisčiusi savo resursus ir griovusi save iš vidaus, pagaliau pradėjo vidinį konsolidacijos procesą, sukūrusį didžiausią klestėjimą žmonijos istorijoje. Šiandien ES sudaro 27 valstybės ir 448 milijonai žmonių.
Būtent tokio dydžio rinka atsiveria mūsų verslui bemuičiu režimu. Dar didesnė erdvė atsirado mūsų žmonėms, norintiems užsidirbti daugiau pinigų, įgyti geresnį išsilavinimą, tarptautinės patirties, užmegzti vertingus tarptautinius ryšius, keliauti, plėsti savo akiratį ir daryti Lietuvą geresne vieta gyventi mums visiems.
Galima išvardinti daug teigiamų dalykų, nutikusių per tuos dvidešimt narystės ES metų, bet neapkraunant dideliu kiekiu informacijos reikėtų išskirti tris pagrindinius aspektus.
Pirma, tai ekonominis aspektas. Lietuvos ekonominis augimas ir pasiekimai nebūtų tokie, kokie yra šiandien, be ES fondų pinigų, kurie plaukė į mūsų valstybę įvairių paramų pavidalu.
Antra, pabuvę Europoje mes pasikeitėme ir kultūriškai. Mūsų įstaigose aptarnavimas tapo malonesnis ir labiau paisantis kliento poreikių. Mes padėkojame vietą automobiliui kelyje užleidusiam vairuotojui, mes tapome tolerantiškesni kitokiems.
Trečia, tai gyvenimo kokybės aspektas. Europos Sąjunga su savo reglamentais ir reikalavimais dažnai erzina, bet dėl jų vyksta teigiami pokyčiai įvairiose gyvenimo sferose. Pradedant draudimu viešose įstaigose rūkyti ir baigiant atlyginimų tarp lyčių suvienodinimu ar darbo valandų vilkikų vairuotojams apribojimu.
Europos Sąjunga, be abejo, turi trūkumų ir silpnų vietų. Pati būdama labai turtinga, ji per mažai dėmesio skiria savo turto gynybai ir pasikliauja vien tik JAV apsauga.
ES veiksmus dažnai stabdo tai, kad sprendimus bendrijos viduje būtina priimti vienbalsiai. Palyginkime: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Rusijai papirkus vieną bajorą dėl liberum veto buvo žlugdomos reformos. Dabar Rusija tą patį daro su Vengrijos „bajoru“ Viktoru Orbanu.
Nepaisant visų jos trūkumų, Europos Sąjunga yra geriausia, ką šis žemynas patyrė per savo istoriją, ir Lietuvai būti to dalimi yra didelė sėkmė.
Arūnas TALUTIS
Istorikas
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.