Dainingieji Vištyčio „Šilojai“ scenoje jau ketvirtį amžiaus

Toma BIRŠTONĖ

Visi, kas myli lietuvišką liaudies dainą, muziką ir šokį, gegužės 25 d. (šeštadienį), 14 val., bus laukiami Vištyčio bendruomenės namuose, jubiliejiniame folkloro ansamblio „Šilojai“ koncerte.

Regioninio parko iniciatyva

Kai Vištyčio regioninis parkas pradėjo savo veiklą, darbuotojams labai parūpo, kaip lietuvišką paveldą susieti su gamtos grožiu, kūryba ir skambia daina. Tuometiniam įstaigos direktoriui Romui Belevičiui ir kultūrologei Rimai Gagienei kilo idėja suburti folkloro ansamblį. Tapti kolektyvo vadove specialistė pakvietė gerai pažįstamą Aldoną Krapavickienę, žinomą folkloro dainų puoselėtoją.

Vadovė pasakojo, kad kai sužinojo, jog ansamblyje dainuos Aldona ir Teofilė Gutauskaitės, pati nedvejodama sutiko. Šios nuo Pavištyčio kilusios seserys kolektyvą pamokė ne vienos dainos ar pasakojimo. Anuomet į „Šilojus“ susirinko 13 žmonių. Pačią vadovę A. Krapavickienę, Ireną Mackevičienę ir Eleną Dereškevičienę – senbuves – rytoj bus galima pamatyti scenoje.

Per ketvirtį amžiaus šiame folkloro ansamblyje muzikavo iš viso 28 mėgėjai. Šiandien kolektyve susitelkę 12 Vištyčio krašto žmonių.

1999-aisiais susibūrę „Šilojai“ – neatsiejama Vištyčio krašto dalis. Jie – tarsi miestelio vizitinė kortelė. Per 25 metus folkloro ansamblis žiūrovams padovanojo daug gražių koncertų, kuriuose publika galėjo ne tik pasiklausyti dainų, bet ir pažiūrėti, kaip kolektyvas šoka. Kartais pasisekdavo ir klausytojams – vištyčiokai įtraukdavo žiūrovus į ratelius.

„Šilojų“ senbuvė E. Dereškevičienė prisiminė, kad pirmosios kolektyvo repeticijos vyko Vištyčio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos kabinete. Pradžioje kolektyvas turėjo tik 4 tautinius kostiumus, dalį drabužių jiems perleido Vilkaviškio kultūros centro folkloro ansamblis „Lankupa“.

Kad vištyčiokai gražiai atrodytų scenoje, labiausiai pasistengė kolektyvo narė, Vištyčio seniūnijos kaimo bendruomenės pirmininkė Vilma Menčinskienė. Ji rašė projektus, gavo lėšų, už kurias pasipuošti naujais tautiniais kostiumais galėjo ne tik „Šilojų“ nariai, bet ir kapela „Vištytis“.

Vienija bendrystė

„Kur tik mes nebuvom?..“ – nostalgiškai sako vištyčiokai. „Šilojai“ – nuolatiniai Lietuvos dainų švenčių dalyviai. Deja, šiemet kolektyvas į šimtmetį minintį tautinio meno festivalį nevažiuos – atsakingai ruošėsi rytoj vyksiančiai jubiliejaus šventei.

Muzikalūs Vištyčio krašto žmonės su džiaugsmu pamena akimirkas, kurias koncertuodami scenoje praleido kartu su folkloro puoselėtojomis Veronika Povilioniene ir Loreta Sungailiene.

Skleidžiant žinią apie Vištytį dalyvauta daugybėje folkloro festivalių, koncertuota įvairiose Lietuvos vietose, renginiuose kaimyninėje Lenkijoje. Kaip sakė kolektyvo narė Vilija Paškauskienė, išvykose smagu ne tik pasirodyti, bet ir pabendrauti su kitų kolektyvų nariais, praplėsti pažinčių ratą, o smagiausia – grįžus visiems kartu susėsti prie stalo ir pasidalinti patirtais įspūdžiais.

Repertuarą papildė romansais

Folkloro ansamblis beveik prieš dešimtmetį praplėtė savo repertuarą. Į programą įtraukė romansus – jausmingus, dažniausiai meilės išgyvenimus menančius kūrinius. Dainingas kolektyvas siekia vyresnio amžiaus publiką romansais nukelti į jaunystės laikus.

Kad senosios romantiškos dainos neišnyktų ir liktų ateities kartoms, prieš porą metų „Šilojai“ nusprendė išleisti kompaktinį diską. „Šimtmečio romansų“ rinkinyje – dvidešimt dainų. Tai buvo ne pirmas toks dainų įamžinimas. 2015 m. įrašyta pirmoji kompaktinė plokštelė, kurioje sudėtos senovinės Vištyčio krašto dainos.

Pasak A. Krapavickienės, ji supranta, kad bėgant metams vokalinės ir instrumentinės liaudies muzikos ansamblių rajone gali iš viso nelikti, nes norinčiųjų tęsti veiklą nėra. Todėl „Šilojų“ vadovė džiaugiasi, kad išliks bent įrašai. Moteris užsiminė, jog norėtų įrašyti dar vieną senovinių dainų diską.

Muzikalioji agronomė

Paklausta, kaip atrado savyje muzikos gyslelę, A. Krapavickienė teigė, kad namuose nuo mažumės skambėjo dainos, nes tiek jos tėtis, tiek mama buvo muzikantai. Todėl visai nekeista, kad tokios muzikinės patirtys Aldoną nuvedė šiuo keliu.

Tiesa, jaunystėje būsimoji ne tik „Šilojų“, bet ir Gražiškių folkloro ansamblio „Gražupis“ vadovė buvo pasirinkusi kitą profesiją. Aldona studijavo agronomiją, tačiau žemės ūkio veikloje ilgai neužsibuvo. Greitai suprato, kad tai ne jos sritis.

Kartą užsukusi į Vilkaviškio kultūros centrą pas buvusią vedėją Leoniją Maruškevičiūtę prakalbo, kad norėtų darbo kultūros srityje. Toks Aldonos noras greitai buvo išpildytas. Ji buvo paskirta meno vadove Piliakalnių kultūros namuose, vėliau dirbo ir Bartninkuose. Galop atsidūrė Vištytyje.

A. Krapavickienė neatsisakė į repeticijas važinėti iš Vilkaviškio. Tiesa, 25 metus į Vištytį vadovę kantriai vežioja jos vyras Antanas, kurį prieš keletą metų pavyko įkalbinti lipti į sceną ir prisijungti „Šilojams“ dainuojant romansus.