Buvusi Bartninkų seniūnė labiausiai pasiilgs žmonių

Andrius GRYGELAITIS

Vakar buvo paskutinė diena, kai Bartninkų seniūnijai vadovavo Violeta Raulinaitienė. Į užtarnautą poilsį išėjusi seniūnė nuo šiol žada daugiau laiko skirti sau.

Metai seniūnijoje prabėgo nepastebimai

Seniūnijos vadovės pareigose V. Raulinaitienė išbuvo šiek tiek daugiau nei 11 metų. Ji į šį postą atėjo 2013 m. balandžio 25 d., pakeitusi iki tol seniūno pareigas ėjusį Petrą Čirvinską. V. Raulinaitienė rado puikiai prižiūrėtą ir sutvarkytą seniūniją, jai beliko tęsti pradėtus darbus.

„Buvęs seniūnas išties gerai tvarkėsi, ypač iš vyriškosios, ūkinės, pusės. Kapinės buvo prižiūrėtos, miestelio aikštė sutvarkyta, medžiai išgenėti. Man beliko įkišti moterišką ranką – vienoje kitoje vietoje pasodinti gėlių, rūpintis jomis. Be abejo, tęsiau ir einamuosius darbus, kurie seniūnijose niekada nesibaigia. Nuolat tenka kažką statyti, remontuoti, sodinti, spręsti iškylančias problemas. Kartu su seniūnijos darbuotojais Alksninės kapinėse įrengėme vandens gręžinį, kurio labai reikėjo, rūpinomės kelių asfaltavimo bei tvarkymo darbais, stengėmės puoselėti seniūnijoje turimus kultūros paveldo objektus“, – vardijo V. Raulinaitienė.

Ji teigė, jog metai seniūnės pareigose prabėgo nepastebimai, tarsi viena diena. Darbą baigusi seniūnijos vadovė tikino nieko nesigailinti ir į naująjį gyvenimo etapą žengianti ramia širdimi.

Jautriai reaguodavo

V. Raulinaitienės darbo biografija – gana spalvinga. Per 46-erius metus jai teko dirbti statybų, buhalterijos, žemėtvarkos, veterinarijos ir net švietimo srityse. 2000-aisiais V. Raulinaitienė perėjo dirbti į Bartninkų seniūniją.

„Visos ankstesnės patirtys labai pravertė seniūnės darbe, nors šios pareigos buvo kitokios. Anksčiau eidama į darbą žinodavau, ką turėsiu daryti, o būdama seniūne atsikėlusi net nenutuokdavau, su kuo tądien susitiksiu, kur atsidursiu, kas paskambins, kas iškeiks, o kas pagirs. Darbas buvo visiškai nenuspėjamas, labai atsakingas, tačiau tikrai įdomus“, – teigė pašnekovė.

Ji pasakojo, kad vos pradėjusi dirbti seniūnijos vadove labai jautriai reaguodavo į žmonių pykčio protrūkius, nepelnytas pastabas ar net keiksmus. O jų, Violetos teigimu, pasitaikydavo ne taip ir retai.

„Galima sakyti, kad laikui bėgant užsiauginau storą odą, pradėjau geriau pažinti žmones, išmokau su jais bendrauti. Sykiais tiesiog leisdavau jiems išsilieti, ir to pakakdavo. Kitais atvejais, matydama, kas skambina, specialiai iš karto neatsiliepdavau, o perskambindavau tik po kurio laiko. Dažniausiai žmonės tada jau būdavo nusiraminę ir bendraudavo pagarbiau“, – tam tikras patirtis atskleidė V. Raulinaitienė.

Grasino ginklu

Buvusi Bartninkų seniūnė teigė niekada neskaičiavusi darbo valandų, kadangi žmonės į ją kreipdavosi visomis savaitės dienomis, įvairiu paros metu, yra tekę atsiliepti ir pusę keturių ryto.

„Niekada nakčiai neišjungdavau telefono garso. O kas, jeigu kam nors būtų atsitikusi nelaimė? Visada privalėdavau būti pasiruošusi padėti. Neretai su žmonėmis darbo reikalais tekdavo susitikti ir savaitgaliais, nes tik tomis dienomis jie galėdavo pasimatyti. Aišku, galėjau visiems atkirsti, kad savaitgaliais nedirbu, tačiau kokia tuomet būčiau seniūnė? Manau, kad nė vienas seniūnas neturi darbo valandų. Kada reikia, tada turime padėti savo seniūnijos gyventojams“, – teigė pašnekovė.

Ji prisiminė, jog per 11 metų teko pažinti įvairių žmonių, išgirsti įvairių atsiliepimų. Labiausiai širdį glostydavo, kai kitų rajonų gyventojai pagirdavo, kaip puikiai tvarkomasi jos vadovaujamos seniūnijos teritorijoje.

Pasitaikė ir nemalonių situacijų. Kartą, dar darbo pradžioje, į kabinetą įėjo įtūžęs vyras ir ėmė grasinti ginklu. Laimei, tuomkart įsisiautėjusį asmenį pavyko nuraminti, o vėliau su juo jau aiškinosi policijos pareigūnai.

Ne viską suspėjo

V. Raulinaitienė džiaugėsi, kad jos vadovavimo metais Bartninkų seniūniją dar gausiau ėmė lankyti turistai. Jos teigimu, ypač prie to prisidėjo Vilkaviškio kultūros centro bendruomenė, kuri Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose pradėjo rengti visoje šalyje didžiulio populiarumo sulaukusį festivalį „b’ART“.

Visgi buvusi seniūnė apgailestavo, kad suspėjo padaryti tikrai ne viską, ką planavo. Aišku, ne viskas nuo jos ir priklausė. Labiausiai jai apmaudu, kad nepavyko sutvarkyti seniūnijos patalpų, kurioms remonto išties reikia.

Kaip vieną didžiausių skaudulių V. Raulinaitienė įvardijo ir tinkamos nuotekų sistemos nebuvimą. Tiesa, šioje vietoje šviesa tunelio gale jau matyti. Praėjusį mėnesį rajono Taryba pritarė sprendimui Bartninkuose ir kai kuriose kitose rajono vietovėse vykdyti centralizuotųjų nuotekų surinkimo tinklų plėtrą bei statyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

„Apmaudu, kad Lakštučiuose ir Geisteriškiuose dėl įvairių techninių niuansų iki šiol nepavyko UAB „Vilkaviškio vandenys“ perduoti vietinių vandentiekių. Bet ir šiuo atveju ledai jau pralaužti, situacija greitu metu turėtų pasitaisyti ir vandens kokybė pagerėti“, – kalbėjo V. Raulinaitienė.

Palinkėjimas įpėdiniui

Į užtarnautą poilsį išėjusi seniūnė artimiausiu metu žada pailsėti ir daugiau dėmesio skirti trims savo anūkėms. Ji teigė turinti nemažai planų: mezgimas, knygų skaitymas, namų aplinkos puoselėjimas. Tai – tik keletas veiklų, kuriose ji ketina save dar labiau realizuoti.

„Galbūt ir galėjau dirbti dar keletą metų, tačiau jau nenorėjau. Žmogui būtina save mylėti ir skirti laiko sau. O aš save myliu“, – šypsojosi pašnekovė.

Ji teigė labiausiai pasiilgsianti bendravimo su žmonėmis, jausmo, kai pavykdavo išspręsti jų problemas. Tokiais momentais, V. Raulinaitienės teigimu, tarsi užaugdavo sparnai, atsirasdavo dar didesnė motyvacija dirbti.

„Labai pasiilgsiu ir kolegų seniūnų, su kuriais mus siejo ypatingas, visus vienijantis, ryšys. Galėdavau pasiskambinti bet kurios savivaldybės seniūnui ir žinodavau, kad tikrai gausiu reikiamą patarimą bei sulauksiu pagalbos“, – teigė buvusi Bartninkų seniūnė.

Savo įpėdiniui ji linkėjo suprasti ir girdėti žmones, tęsti pradėtus darbus ir imtis naujų.

Labiausiai V. Raulinaitienė norėtų, kad būsimas seniūnas gyventų Bartninkų krašte. „Tuomet jis tikrai geriau suprastų vietinius žmones, nuoširdžiau gilintųsi į jų problemas“, – mintimis dalijosi naują gyvenimo etapą pradedanti V. Raulinaitienė.