Andrius GRYGELAITIS
Vilkaviškio muzikos mokykloje bei Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro Alvito skyriuje muzikos mokytoja dirbanti Rasa Arlauskienė niekada nepraleidžia per televiziją rodomų „Dainų dainelės“ koncertų. Šiame konkurse nuolat dalyvauja pedagogės mokiniai, o ir ji pati yra tapusi „Dainų dainelės“ laureate.
Nesuvokė reikšmės
Jau šį sekmadienį, birželio 2 d., Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyks baigiamasis jubiliejinės, 50-osios, „Dainų dainelės“ laureatų koncertas. Jo su nekantrumu laukia ir mūsų rajono pedagogė R. Arlauskienė.
Kaskart žiūrėdama geriausių jaunųjų šalies dainininkų pasirodymus mokytoja mintimis sugrįžta į 1984-uosius, kuomet pati su kitais šio konkurso laureatais lipo į tą pačią operos ir baleto teatro sceną bei atliko dainą apie miliciją.
R. Arlauskienė iki šiol prisimena tą jaudulį, kūno virpulį, staiga užgriuvusią atsakomybę ir suvokimą, kad jos pasirodymą matys tūkstančiai televizijos žiūrovų.
„Atsimenu, kad pirmasis „Dainų dainelės“ etapas vyko Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje. Ten ir sužinojau, kad tapau laureate ir esu kviečiama į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą. Labai apsidžiaugiau, tačiau iš tikrųjų tuomet dar nesuvokiau šio pasiekimo reikšmės. Man buvo smagu tik dėl to, kad mokytoja labai džiaugėsi“, – pasakojo prieš 40 metų laureate tapusi R. Arlauskienė.
Ji prisiminė ir padidėjusį aplinkinių dėmesį, kurio grįžus namo tikrai netrūko. Labiausiai mokytojai apmaudu, kad pati savęs pasirodančios „Dainų dainelėje“ taip niekada ir neišvydo. Jau po daugelio metų ji sužinojo, kad 1991 m. televizijos bokštą mėginusi užimti sovietinė armija sunaikino nemažą dalį įrašų. Tarp jų – ir 1984-ųjų „Dainų dainelės“ laureatų koncerto.
Mokytojos įtaka
Rasa augo dainingoje šeimoje. Jos namuose nuolat skambėjo muzika. Ypač dainuoti mėgo moters mama ir brolis. Ji pati lankyti Vilkaviškio muzikos mokyklą pradėjo būdama 11-os metų. Netrukus su mokytoja Danute Šurmaitiene ėmė ruoštis „Dainų dainelės“ atrankoms. Būtent šią pedagogę R. Arlauskienė įvardija kaip bene didžiausią įtaką jos būsimai karjerai padariusį asmenį.
„Mokytoja įskiepijo meilę dainai, padėjo geriau suvokti muzikos spalvas. Visos jos vedamos pamokos būdavo tarsi maži spektakliai. Iš jų išeidavome pakylėti, su šypsenomis. Pasibaigus šioms pamokoms nekantriai imdavome laukti naujų“, – pasakojo R. Arlauskienė.
Ji labai liūdėjo, kai sužinojo, jog D. Šurmaitienė paliko Vilkaviškio muzikos mokyklą ir perėjo dirbti į kaimyninę Marijampolę. Nepaisant to, abiejų moterų keliai vėliau susikirto dar ne vieną sykį.
1986 m. Rasa dar kartą dalyvavo „Dainų dainelėje“, tačiau antrą kartą laureate tapti nepavyko. Tąkart konkursui ją ruošė pedagogas Ričardas Makūnas.
Nuolat patenka
Pabaigusi mokyklą R. Arlauskienė įstojo į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją, o vėliau ir į pedagoginį universitetą.
1991 m. ji pradėjo mokytojos kelią. Iš pradžių dirbo dabartiniame Gražiškių gimnazijos Bartninkų Jono Basanavičiaus skyriuje, po to – Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje, o pastaruoju metu muzikos paslapčių moko Vilkaviškio muzikos mokyklos bei Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro Alvito skyriaus vaikus.
„Dabartiniai jaunuoliai dažnai nenumano, kuo nori būti. Aš buvau laimingas vaikas, nes visada žinojau, kad ateitį noriu sieti su muzika“, – šypsojosi pašnekovė.
Nuo pat pedagoginės karjeros pradžios Rasa ruošia mokinius „Dainų dainelei“. 1994 m. jos auklėtinė Rūta Žilionytė netgi buvo tapusi šio konkurso laureate.
Pedagogė prisiminė, kad ši jos mokinė buvo ypač gabi ir talentinga, o ruošiantis „Dainų dainelei“ mergaitę ypač palaikė ir skatino tėvai.
Nors daugiau laureatų ir neišugdė, tačiau pastaraisiais metais R. Arlauskienės auklėtiniai įveikia nelengvas rajonines ir zonines atrankas bei pasirodo per televiziją transliuojamuose koncertuose. 2014 m. tai padarė Pauliaus Ripkevičiaus, Giedrės Skačkauskaitės ir Ervino Urbanavičiaus tercetas, 2016 m. į „Dainų dainelę“ buvo išsiųstas P. Ripkevičiaus ir G. Skačkauskaitės duetas, o 2018 m. televizijoje vėl pasirodė R. Arlauskienės vadovaujamas tercetas – G. Skačkauskaitė, Milda Kalavinskaitė bei Rusnė Bernotaitytė.
Po dviejų metų pedagogė į konkursą delegavo savo auklėtinę Deimantę Varnagirytę, o 2022 m. – jau du solistus: D. Varnagirytę ir Enriką Plechavičių.
Šiais metais R. Arlauskienė kartu su kolege Vilma Gurskiene televizijos konkursui paruošė berniukų oktetą, kuriame dainavo E. Plechavičius, Joris Žvingila, Jokūbas Striokas, Dominykas Tališauskas, Ajus Rutkauskas, Nojus Vaitkevičius, Leonardas Markauskas ir Matas Kvietkauskas.
Tenka motyvuoti
R. Arlauskienė svarstė, kad jos auklėtinių sėkmę lemia daugybė niuansų – nuo parenkamo repertuaro iki gerų vokalinių savybių.
„Kartais pačios dainos suranda vaikus. Tarkime, prieš porą metų „Dainų dainelėje“ pasirodęs E. Plechavičius atliko tą pačią dainą, su kuria kadaise laureatu buvo tapęs marijampolietis Edmundas Seilius. Kai tik išgirdau Enriko balsą, iškart prisiminiau šį kūrinį. Šiais laikais labai svarbus ir įvaizdis. Kai aš dalyvavau konkurse, buvo galima dėvėti tik mokyklos uniformą, o dabar palikta daugybė laisvių save realizuoti ne tik per balsą, bet ir per stilių“, – kalbėjo pašnekovė.
Savo mokinius ji visada ragina dainuoti iš širdies, nepersistengti. Tuomet balsas skamba natūraliai, o ir klausytojams tai labiau patinka.
Pedagogė pripažįsta, kad pasiruošimas „Dainų dainelei“ niekada nebūna lengvas. Daugiau nei pusmetį repetuoti tas pačias tris dainas, kurių reikalaujama pagal atrankos kriterijus, daugeliui tikrai gali įgristi. Visgi R. Arlauskienė stengiasi nuolat rasti būdų kaip motyvuoti auklėtinius. Matant pedagogės pasiektus rezultatus, galima neabejoti, kad jai tai pavyksta.
„Dažnai tenka kovoti ir su vaikų jauduliu. Sykiais reikia apsikabinimo ar padrąsinimo, o kartais užtenka paprasčiausio žvilgsnio. Įtampą nuimti padeda ir pokalbiai. Į šių metų „Dainų dainelę“ vykome palikę telefonus namuose. Tai labai pasiteisino. Tarp vaikų užsimezgė dar tvirtesnis ryšys“, – pasakojo pedagogė.
Pasiilgsta scenos
R. Arlauskienė iki šiol labai mėgsta dainuoti. Tiesa, dažniausiai ji tai daro jau tik per pamokas arba namuose. Paskutinį kartą į sceną moteris lipo prieš keletą metų, kuomet per Vilkaviškio kultūros centre vykusį muzikos mokyklos renginį atliko kūrinį kartu su skrabalininku Regimantu Šilinsku.
Mokytoja prisipažino kartais pasiilgstanti scenos, tačiau stebėti iš šalies savo auklėtinius jai ne mažiau malonu.
Kadaise R. Arlauskienė nuolat koncertuodavo. Nepriklausomybės pradžioje su J. Tallat-Kelpšos konservatorijos choru net buvo išvykusi į gastroles Anglijoje.
„1992 m. mokytoja D. Šurmaitienė pakvietė sudalyvauti jos paruoštų „Dainų dainelės“ laureatų koncerte. Vėliau vyko dar keletas pasirodymų. Tuomet scenoje teko dainuoti ne tik vienai, bet ir duetu su žinomu atlikėju Edmundu Seiliumi“, – prisiminė pašnekovė.
Ji teigė niekada nesigailėjusi pasirinkto muzikės kelio, dėl kurio iš dalies yra dėkinga ir „Dainų dainelei“.
„Norėčiau ir toliau per gyvenimą keliauti su muzika bei savo kelyje sutikti dar daugiau balsingų ir talentingų vaikų, kurie turėtų galimybę tapti „Dainų dainelės“ laureatais“, – kalbėjo R. Arlauskienė.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.