Kristina VAITKEVIČIENĖ
Europos avių ir ožkų ūkiuose plintantis Šmalenbergo virusas kelia susirūpinimą veterinarijos specialistams. Vilkaviškio rajono ūkiuose, kuriuose auginama 730 avių ir 11 ožkų, šios ligos požymių nepastebėta.
Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Gediminas Gvazdaitis sakė, kad susirinkimuose su privačia praktika besiverčiančiais veterinarijos gydytojais kalbėta apie šio viruso grėsmę.
Pasak jo, Šmalenbergo virusas nustatomas tiriant apsigimusius veršelių, ėriukų ir ožiukų vaisius, nugaišusius ir per anksti gimusius jauniklius. Veršeliams, ožiukams, ypač ėriukams nustatomos raumenų ir skeleto ydos bei deformacija, kreivi kaklai, žandikaulių sutrumpėjimas, galvos smegenų vandenė ir kiti galvos smegenų apsigimimai.
Veterinarijos specialistų teigimu, suaugę gyvūnai gali visai neturėti klinikinių ligos požymių arba šie požymiai gali nesiskirti nuo būdingų kitoms ligoms. Gyvūnai karščiuoja, neėda, sumažėja jų pieningumas. Virusinė infekcija avims, ožkoms, karvėms sukelia persileidimus. Nustatyta, kad laikas, per kurį Šmalenbergo virusas esti užkrėsto gyvūno kraujuje, yra trumpas. Gyvūnai gali pasveikti per savaitę, o klinikiniai požymiai dingsta po keleto dienų. Pavojingą virusą platina uodiniai dvisparniai ir uodai.
Remiantis mokslininkų išvadomis, šis virusas žmogaus sveikatai nepavojingas. Nėra duomenų, kad ūkininkai ar veterinarijos gydytojai, turėję kontaktų su sergančiais gyvūnais, būtų nuo jų užsikrėtę. Tyrimai parodė, kad virusas neplinta per mėsą, pieną ar kitus produktus.
– Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo avių, ožkų ir galvijų sergamumo Šmalenbergo virusu stebėseną, – sakė rajono VMVT viršininkas. Ypatingas dėmesys skiriamas neišnešiotų jauniklių tyrimams. Ūkininkai ir veterinarijos gydytojai informuoti apie šios ligos pavojų. Kol kas nesame gavę pranešimų iš privačių veterinarijos gydytojų (jų rajone yra dešimt) ir gyvulių augintojų apie apsigimimus ar kitus Šmalenbergo virusui būdingus požymius atrajotojų bandose.
Pirmieji susirgimų atvejai buvo užregistruoti praėjusiais metais Vokietijoje ir Olandijoje. Neseniai šio viruso apimtų bandų rasta Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje ir Liuksemburge. Kol kas Europoje užregistruota apie tūkstantis Šmalenbergo viruso atvejų.
Dėl šios priežasties Rusijoje kovo 20 d. įvedamas draudimas importuoti gyvas kiaules, stambius ir smulkius galvijus iš Europos Sąjungos. Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos teigimu, šis sprendimas priimtas dėl kai kuriose ES valstybėse susiklosčiusios itin sudėtingos epizootinės padėties: dėl susirgimų, sukeltų Šmalenbergo viruso, protrūkio, taip pat sparčiai plintančios kitos virusinės infekcijos – mėlynojo liežuvio ligos.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.