Bitininkai skatinami gaminti išskirtinės kokybės medų

Andrius GRYGELAITIS

Medus – ne žmogaus sukurtas produktas, bet būtent žmogus gali lemti jo kokybę. Tik patyręs bitininkas gali pasakyti, koks medus iš tiesų yra geras. Vis dėlto geriausias, išskirtinės kokybės, lietuviškas bičių medus ant pakuotės turi ženklą „Kokybė“.

Nesudėtingi reikalavimai

Lietuvos bitininkai, norėdami suteikti vartotojams papildomų garantijų dėl gaminamo medaus ir kitų bičių produktų natūralumo, kokybės bei lietuviškos kilmės, jau 2009 metais pradėjo aktyviai jungtis į nacionalinę maisto kokybės schemą ir šiuos produktus sertifikuoti pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisyklių reikalavimus. Atitinkantys šiuos reikalavimus produktai žymimi „Kokybės“ ženklu. Šis ženklas yra apsauga, padedanti rinkoje išlikti ir įsitvirtinti tikrai aukštos kokybės lietuviškai produkcijai.

Norintys gauti išskirtinės kokybės produkcijos sertifikatą bitininkai privalo laikytis tam tikrų reikalavimų. Visų pirma, aviliai turi būti tik mediniai. Medaus, žiedadulkių, bičių duonos ir bičių pienelio fasavimo indai privalo būti nauji, pagaminti iš stiklo ir sandariai uždaromi. Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotą žaliavą. Bitynas turi būti laikomas ne arčiau kaip 5 km nuo genetiškai modifikuotų augalų pasėlių. Be to, bitės kitaip ir gydomos – tai galima daryti tik organinėmis rūgštimis.

„Gamybos procese negalima naudoti jokių plastikinių indų medui laikyti. Indeliai turi būti tik stikliniai, o medus į juos privalo patekti tik šviežias, nekaitintas. Seniai visiems žinoma, kad maistas ar gėrimai iš plastikinės taros ilgainiui žmogaus organizme palieka medžiagų, sukeliančių vėžį. Medų iš korių išimti taip pat būtina sukimo įrenginiu, kurio metalinės detalės yra tik nerūdijančio plieno. Tokio pat plieno turi būti ir kiti įrankiai“, – vardijo stambiausias rajono bitininkas Arvydas Počas.

Jis yra vienas iš dviejų rajone išskirtinės kokybės medų išgaunančių bitininkų. Antrasis – kartu su žmona Albina bitininkaujantis Algimantas Saikavičius.

Bitynų savininkai, turintys išskirtinės produkcijos sertifikatą, kasmet iš ES gauna iki 3 tūkst. litų paramos. Ji skiriama medaus stikliniams indeliams įsigyti bei reklamai: etiketėms, skrajutėms, maišeliams ir kt.

Kaina ta pati, bet perka geriau

Vilkaviškio bitininkų draugijos pirmininkas Sigitas Jašinskas taip pat paragino bičių laikytojus ryžtis pradėti išgauti išskirtinės kokybės medų. Pasak jo, sertifikatą jau dabar galėtų gauti Algimantas Šukaitis, Antanas Narbutis, Algimantas Vosylius bei keletas kitų rajono bitininkų. Visų jų bitynai kuo puikiausiai atitinka išskirtinės produkcijos reikalavimus.

A. Saikavičius pasidžiaugė, jog po to, kai pradėjo išgauti išskirtinės kokybės medų, žmonės pradėjo jį geriau pirkti. Šis nėra brangesnis už įprastinį, tačiau pirkėjai atkreipia dėmesį į etiketes, teiraujasi, koks tai produktas.

„Per sezoną parduodu 4–5 tonas kokybiško medaus. Jį realizuoju Vilkaviškio turguje, Klaipėdoje. Džiaugiuosi, kad žmonės vertina mano medų“, – teigė A. Saikavičius.

Perpus mažiau išskirtinės kokybės medaus per sezoną išgaunantis A. Počas paprastai jį realizuoja namuose. Tik dalis jo bityno atitinka visus kokybės reikalavimus. Kadangi šis bitininkas daugiausiai verčiasi didmenine prekyba, medaus supirkėjams nėra svarbu, kokios kokybės produkciją A. Počas parduoda. Būtent dėl šios priežasties stambiausias rajono bitininkas kol kas dar neketina pertvarkyti viso savo bityno, kad šis atitiktų visus kokybės reikalavimus.

„Jei medų pardavinėčiau mažesniais kiekiais, net nedvejočiau ir stengčiausi, kad visas bitynas turėtų minėtą kokybės sertifikatą. Tiesa, kai prieš trejus metus dalį bityno pertvarkiau pagal išskirtinės kokybės reikalavimus, atnaujinau visą bityną. Todėl mano visas medus yra kokybiškas“, – užtikrino A. Počas.

Valgome atliekas

Lietuvos bitininkų asociacijos prezidentas Žilvinas Šolys tvirtino, jog ne tik bitininkams derėtų pereiti prie išskirtinės kokybės produkcijos gamybos, bet ir pirkėjai turėtų būti budrūs rinkdamiesi medų.

„Yra daug ne tik medaus, bet ir kitų žemės ūkio produktų, kurie sugadinami dėl netinkamo pirminio apdorojimo ar laikymo sandėliuose. Daugybė produktų netenka kokybės, kurią dovanoja gamta. „Kokybės“ ženklas būtent ir garantuoja, jog produktas yra sveikas, natūralus, lietuviškas“, – pasakojo Ž. Šolys.

Jis piktinosi, kad Lietuvoje ekologiška produkcija nesudaro net 1 procento visos rinkos, o daugumoje ES šalių ji sudaro daugiau nei pusę visų gaminių.

„Ne paslaptis, jog Lietuvoje realizuojama dalis produkcijos, kuri netiko kitoms ES šalims. Kodėl mes turime maitintis atliekomis? Žmonės mūsų šalyje pirmiausiai žiūri į kainą, bet ne į kokybę, o vėliau bėga į vaistines pirkti brangių vaistų įvairioms ligoms gydyti. Kuo mes blogesni už kitus europiečius?“ – retoriškai klausė bitininkų asociacijos prezidentas.

Ž. Šolys neslėpė, kad mūsų šalies bitininkai nepanaudoja net 2 proc. visos ES paramos, skirtos ekologiškam bitininkavimui.