Ekosistemų atkūrime svarbus ūkininkų vaidmuo

Šiais metais Žemės pereikvojimo diena buvo minima rugpjūčio 1-ąją. Tai reiškia, kad šiemet žmonijos ekologinis pėdsakas pasiekė ir jau viršijo žemės ekosistemų gebėjimą atsinaujinti. Turime ne tik mažinti vartojimo apimtis, bet ir ieškoti būdų grąžinti skolą.

Pasaulinę pereikvojimo dieną kiekvienais metais apskaičiuoja organizacija „Global Footprint Network“, taikydama ekologinio pėdsako metodą. Rugpjūčio 1-ąją minėta Žemės pereikvojimo diena reiškia, kad žmonija šiuo metu gamtos išteklius naudoja 1,7 karto greičiau, nei mūsų planetos ekosistemos gali atsinaujinti. Biologiniai planetos ištekliai – tai miškai, dirvožemis, gyvūnai, augalai, oras, iškastinis kuras ir kt. Šie ištekliai yra riboti. Jei tendencija nesikeis, pasieksime ribą, kai išteklių ims trūkti ir susidursime su įvairiomis ekologinėmis problemomis.

Siekiant keisti tokią situaciją, būtina koreguoti tiek kiekvieno mūsų įpročius, tiek imtis sisteminių pokyčių. Lietuvoje daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta transporto (30 proc.) ir energetikos (29 proc.) sektoriai. Trečioje vietoje – žemės ūkis (21 proc.). Šie sektoriai turi didžiausią potencialą keisti situaciją. Svarbu nuolat ieškoti būdų mažinti energijos naudojimą, plačiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, mažinti vartojimą ir imtis priemonių atkuriant ekosistemas.

Vienas svarbiausių dalykų, ką dabar galime padaryti, – atkurti pažeistas natūralias gamtines buveines. Nepažeistos gamtinės ekosistemos didina žemės gebėjimą atsinaujinti. Darnus žemės ūkis, kuriame tausojama biologinė įvairovė ir puoselėjama dirvožemio mikrobiologinė įvairovė, taupomi resursai, ne tik sumažina savo ekologinį pėdsaką, bet taip pat gerina ekosistemų galimybes atsinaujinti.

Viena iš efektyviausių priemonių mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą žemės ūkio sektoriuje yra durpinių šlapynių atkūrimas.

Durpžemiais laikomi dirvožemiai, kurie turi daugiau nei 40 cm organinės medžiagos sluoksnį. Durpės formuojasi plotuose, kuriuose nuolat laikosi aukštas vandens lygis, dirvožemis yra įmirkęs, o apmirusi augalija nebesuyra dėl deguonies trūkumo. Siekiant padidinti žemės ūkio naudmenas durpžemiai buvo nusausinti ir paversti sausomis pievomis arba ariamais dirvožemiais.

Atkuriant durpynų hidrologinį režimą kartu yra atkuriami ir pelkėdaros procesai šiuose plotuose. Ilgainiui atkurtos šlapynės vėl pradės kaupti anglį, kartu susidarys palankios sąlygos biologinės įvairovės buveinėms. Tai padės sudaryti prielaidų klimato kaitos švelninimui.

Ūkininkai, savo žemės ūkio naudmenose turintys durpžemių, gali teikti paraiškas vandens lygio atkūrimo finansavimui gauti iš fondo ,,Naujos kartos Lietuva“ (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Šiuo metu yra paskelbtas pirmasis kvietimas. Paraiškas galima teikti iki rugpjūčio 19 dienos.

VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ inf.