Medžiotojams aiškino apie afrikinį kiaulių marą

Eglė MIČIULIENĖ

Į Vilkaviškio valstybinę
maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) buvo sukviesti rajono medžioklės būrelių pirmininkai ir aktyvūs atstovai. Per juos norima paskleisti informaciją visiems rajono medžiotojams apie afrikinio kiaulių maro
pavojų.

Praėjusią savaitę dviem Šalčininkų bei Alytaus ir Varėnos rajonų riboje sumedžiotiems šernams nustačius afrikinį kiaulių marą (galima priežastis – užsikrėtusių šernų judėjimas iš Baltarusijos), Europos Komisija priėmė sprendimą Lietuvoje nustatyti padidintos grėsmės zoną, kurioje taikomi apribojimai.

Lietuvos VMVT ėmėsi visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias pavojingai ligai plisti. Ypatingai griežtos priemonės numatytos Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Šalčininkų, Trakų ir Varėnos rajonuose, kuriuose dėl šios ligos paskelbta ekstremali padėtis. Šiose zonose nurodoma naikinti šernus, pasienio ruože su Baltarusija jų nešerti, o židinyje šėrimą suaktyvinti. Svarstoma, jog medžiotojams už kiekvieną sumedžiotą šerną grėsmės zonoje būtų skirta po premiją.

Vilkaviškio rajonas į šį sąrašą nepateko, tačiau ir pas mus prieš afrikinį kiaulių marą imamasi visų būtiniausių saugos priemonių.

Ketvirtadienį į Vilkaviškio VMVT atvykusiems medžiotojams šios tarnybos viršininkas Gediminas Gvazdaitis ir vyriausioji vet. gydytoja inspektorė Lina Vasiliauskienė aiškino, ką reikėtų daryti, kad grėsminga liga nepatektų į rajono teritoriją. Pasitelkusi vaizdinę medžiagą L. Vasiliauskienė demonstravo, kaip iš ligos pažeistų šerno vidaus organų bei kitų požymių atpažinti klasikinį kiaulių marą ir dar pavojingesnį šiuo metu nustatytą afrikinį kiaulių marą.

Medžiotojams paaiškinta, kokiais būdais liga plinta, kokia yra būtina dezinfekcija po medžioklės. Kalbėta, koks didžiulis pavojus kiltų, jei nušovęs sergantį šerną medžiotojas užkratą parneštų į savo kiaulių ūkį, ir kaip tokio pavojaus išvengti. Specialistai išdėstė, ką privaloma daryti radus nugaišusį šerną ar jį sumedžiojus, kaip, laikantis griežtų veterinarinių reikalavimų, paimti kraujo ir kitų organų mėginius, kaip juos saugoti, pergabenti, atiduoti tarnybai.

Medžiotojams paaiškinta, jog sumedžiotus šernus galima tvarkyti tik pirminio apdorojimo aikštelėse, o šalutinius gyvūninius produktus palikti sandariose gyvūninių atliekų duobėse.

Šernų skerdenas privaloma laikyti izoliuotose patalpose, kol bus gauti neigiami afrikinio ir klasikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai.

Kartu aptartos ir kitos kiaulių bei šernų ligos, jų požymiai ir skirtumai.

Patys medžiotojai taip pat pritarė, jog būtina imtis profilaktikos priemonių, tačiau išsakė ir savo pastabų. Jie siūlė, kad veiksmingas būtų ne tik nurodymas naikinti šernus, bet ir, pavyzdžiui, leidimas medžioti kranklius. Juk šie paukščiai greičiau nei šernai gali patekti į kitą rajoną ir pernešti pavojingos ligos užkratą. Taip pat svarstyta, jog afrikinio kiaulių maro virusą gali atvežti ir iš kitų regionų į medžioklę atvykę svečiai. Veterinarijos specialistai patarė medžiotojams į medžiokles svetimų žmonių nesikviesti.

Susirinkusiems medžiotojams veterinarijos gydytojai padalijo buteliukus nušautų šernų kraujo mėginiams rinkti. Klubų vadovai visą išgirstą informaciją pažadėjo perduoti ir kitiems nariams. Tačiau nutarta, jog panašius medžiotojų ir veterinarijos specialistų susitikimus būtų ne pro šalį surengti ir nuvykus į pačius klubus – taip VMVT gydytojai galėtų pateikti išsamesnę informaciją.

VMVT primena medžiotojams, kad radus nugaišusį laukinį gyvūną privaloma nedelsiant (ne vėliau kaip per 48 valandas) pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Rastas gyvūnas neturi būti judinamas, kol jo neapžiūrės veterinarijos specialistai ir nebus paimti mėginiai užkrečiamųjų ligų tyrimams.

Medžiotojai ir kiaulių laikytojai, pastebėję padidėjusį gyvūnų gaišimą ar radę nugaišusį gyvūną, raginami visuomet elgtis taip, kaip nustačius gyvūnų užkrečiamąją ligą ir imtis visų būtinų priemonių, kad liga nebūtų išplatinta.

Gydymo nuo afrikinio kiaulių maro nėra, todėl sergančios kiaulės ar šernai naikinami.

Veterinarijos specialistai primena, jog afrikinis kiaulių maras – žmonėms nepavojinga liga. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina gyventojus, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti.

Afrikinį kiaulių marą (AKM) sukelia Asfarviridae šeimos virusas.

• Šis virusas labai atsparus žemai temperatūrai, tačiau neatsparus eteriui ir chloroformui. Ilgą laiką išlieka gyvybingas kraujyje, išmatose ir audiniuose.

• Virusas tiesiogiai perduodamas esant kontaktui tarp sergančių ir sveikų gyvūnų, netiesioginiai – šeriant pašarais ar šalutiniais gyvūniniais produktais, kurių sudėtyje yra užkrėstos mėsos. Infekcijos atveju plinta per patalpas, transporto priemones, drabužius.

• Viruso šaltiniai – kraujas, audiniai, sekretai bei išskyros iš sergančių ir nugaišusių gyvūnų. Kiaulių maro virusą platina ir erkės. Inkubacinis ligos laikotarpis trunka 5–15 dienų.