Tęsiame Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemero Jorio Juškausko iniciatyvą pakalbinti jaunus žmones, kurie ryžosi grįžti į gimtinę ir savo ateitį kurti čia. Šįkart jo pašnekove tapo Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos psichologė Leta ALEKNAVIČIŪTĖ.
– Kodėl pasirinkote sugrįžti į Vilkaviškio kraštą, čia dirbti ir kurti ateitį?
– Gimiau ir augau Vilkaviškyje, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių teko persikraustyti į Marijampolę. Ten baigiau gimnaziją. Bet Vilkaviškis visada mano širdyje. Net gyvendama Marijampolėje atvykdavau šokti į liaudiškų šokių studiją „Vyželė“ bei susitikti su draugais.
Kai su antrąja puse nusprendėme įsigyti nuosavą būstą, mano pirmoji mintis ir didžiausias noras buvo grįžti bei apsigyventi savo mieste – Vilkaviškyje. Gyventi, kurti šeimą bei dirbti svajonių darbą noriu būtent čia.
– Koks Vilkaviškio kraštas buvo Jūsų vaikystės metais ir kokį jį matote dabar?
– Pamenu mažą, jaukų miestelį, o dabar Vilkaviškis mane stebina vis labiau. Iš paprasto miestelio jis tampa išpuoselėtu, inovatyviu miestu. Aikštė, sodas, pliažas, pėsčiųjų takai yra atnaujinami, pritaikyti šeimoms.
Galėčiau drąsiai teigti, kad mūsų miestas išsiskiria dar ir tuo, jog jame daug nemokamų renginių.
Kiekvieną vasarą miesto sode mus džiugina orkestrų koncertai, birželį džiaugiamės miesto švente. Taip pat galima pasididžiuoti ir miesto pliaže vykstančiu jaunimo festivaliu „Mažinam atstumą”, kuris kiekvienais metais pritraukia vis daugiau įvairaus amžiaus dalyvių.
– Kaip atrodo įprasta Jūsų diena ir koks yra laisvalaikis?
– Mano diena, manau, niekuo pernelyg neišsiskiria. Dirbu Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje bei studijuoju Vytauto Didžiojo universitete. Vakarais mėgstu gaminti, atlikti įvairius kulinarinius eksperimentus.
Žinoma, nepamirštu ir aktyvaus laisvalaikio, dažnai vaikštau pėsčiųjų takais, važiuoju dviračiu. Mano poilsio dienos neapsieina be knygų ir įvairiausių renginių. Mėgstu keliauti. Manau, kad kiekvienam žmogui kelionės būtinos asmeniniam tobulėjimui, todėl stengiuosi kuo geriau pažinti tiek mūsų šalį, tiek pasaulį.
– Ar gyvenimas mažame mieste turi pliusų?
– Mažesniame mieste žmonės geriau pažįsta vieni kitus, todėl bendruomenės ryšiai stipresni, o tai suteikia saugumo, jaučiame mažiau streso. Mūsų mieste galima džiaugtis grynesniu oru ir galimybe būti apsuptam gamtos, nes turime daug žalumos.
Svarbu paminėti, kad daug ką galimą pasiekti pėsčiomis, o tai prisideda prie sveikesnės fizinės ir psichologinės sveikatos, sumažina aplinkos taršą.
– Ko ateityje tikitės iš Vilkaviškio krašto?
– Nuoširdžiai tikiuosi, kad mūsų kraštas išliks toks jaukus, o keisdamasis pritrauks vis daugiau jaunimo.
– Ką palinkėtumėte grįžtantiems ar planuojantiems sugrįžti žmonėms?
– Grįžkite! Vilkaviškis – apsuptas šilumos, jaukumo. Kiekvienas yra laukiamas ir palaikomas. Nesvarbu, kuriam laikui planuojate sugrįžti, linkiu atrasti tai, kas šiame mieste jums artima ir brangu. Kiekvienas sugrįžimas Vilkaviškyje gali tapti galimybe atkurti ryšį su savimi, savo šaknimis ir artimaisiais.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.